Mokslininkai įspėjo, kad Madagaskaro žinduoliams, įskaitant tokias unikalias rūšis kaip lemūrai, gresia biologinės įvairovės krizė, kuriai įveikti prireiks daugiau nei 20 mln. metų, rašo „Science Alert“.

Pietinė Indijos vandenyno sala daugiau kaip 80 mln. metų buvo atskirta nuo Afrikos žemyno, o tai lėmė nepaprastą augalų ir gyvūnų įvairovę.

Tačiau maždaug prieš 2500 metų saloje apsigyvenus žmonėms, ėmė nykti daugelis rūšių, pavyzdžiui, milžiniški lemūrai, drambliniai paukščiai ir nykštukiniai hipopotamai. Apie 30 žinduolių rūšių jau išnyko.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime Europos, Madagaskaro ir Jungtinių Amerikos Valstijų paleontologai analizavo, kiek laiko prireiktų, kad žinduolių įvairovė šioje didelėje salų valstybėje atsistatytų iki prieš žmonių egzistavimą buvusio lygio.

Jie nustatė, kad jei nykimas būtų sustabdytas dabar, gamtai prireiktų 3 mln. metų, kad atsigautų ir atsirastų panašios sudėtingos žinduolių rūšys.

Tačiau jei išnyktų ir 128 žinduoliai, šiuo metu įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą, atsikūrimo laikas smarkiai pailgėtų – iki 23 mln. metų.

Mokslininkai teigė, kad šis tyrimas rodo, jog būtina skubiai saugoti Madagaskaro biologinę įvairovę.

„Jei Madagaskaro endeminė fauna ir flora išnyks, salos ekosistemos žlugs“, – sakė tyrimo bendraautorius Luisas Lima Valentė, – „Tai turės dramatiškų pasekmių regiono žmonių pragyvenimo šaltiniams, sukels badą ir masinę emigraciją.“

Madagaskaras yra biologinės įvairovės karštasis taškas, t. y. jame gyvena daug rūšių, kurių negalima rasti niekur kitur.

Tyrėjus nustebino tai, kad Madagaskare, palyginti su kitomis salomis, prireiks mažiau laiko sugrįžti prie įvairovės, egzistavusios iki žmogaus išnykimo, ir šį atsparumą aiškino tuo, kad žmogaus sukeltas išnykimas prasidėjo palyginti neseniai.

„Biologinės įvairovės karštuosiuose taškuose yra didelė nykstančių rūšių koncentracija – jie nebūtinai yra labiau pažeidžiami nei kiti regionai, bet yra ypatingo susirūpinimo vietos, nes juose galima prarasti daugiau įvairovės nei kitose pasaulio vietose“, – AFP sakė L.Valente.

Sala taip pat yra svarbus žmogaus poveikio matas.

Pagrindiniai Madagaskaro biologinės įvairovės nykimą lemiantys veiksniai yra žemės paskirties keitimas žemės ūkiui, buveinių nykimas, invazinės rūšys, klimato kaita ir medžioklė, teigiama tyrime.

Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) 2020 m. atlikto vertinimo duomenimis, daugiau nei 100 Madagaskaro lemūrų rūšių gresia išnykimas, o nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki 2000 m. buvo prarasta apie 40 proc. pirminės salos miškų dangos.

„Netgi pavieniai / neprieinami ir palyginti dideli miško plotai Madagaskare pradeda patirti buveinių naikinimo ir klimato kaitos poveikį“, – sakė L.Valente.

Komentarai ()