Kosminėje erdvėje formuojasi nauja konkurencija – lenktynės tarp Amerikos ir Kinijos. Kinija pagaliau užbaigė savo kosminę stotį „Tiangong“ – šiai progai paminėti valstybė netgi išleido specialias auksines ir sidabrines monetas. Dabar „Tiangong“ skrieja žemoje Žemės orbitoje – ten pat, kur jau daugiau nei 20 metų sukasi ir žymioji Tarptautinė kosminė stotis (TKS). Tačiau kuri iš jų pranašesnė?

Pirmasis Kinijos astronautas į kosmosą pakilo dar 2003 m. spalio mėn. Taip Yang Liwei titulavo Kiniją trečiąja pasaulio šalimi, savarankiškai pasiuntusia žmones į Žemės orbitą.

Tačiau kilimas kosminiais laiptais staiga nutrūko, kai 2011 m. JAV kongresas uždraudė NASA bendradarbiauti su Pekinu dėl nacionalinio saugumo sumetimų, mat Kinijos kosmoso programai vadovauja valdančiosios Komunistų partijos sukarintas sparnas – Liaudies išvadavimo armija.

Šis sprendimas apribojo Kinijos astronautų mobilumą kosmose ir įpareigojo ieškoti naujų kelių vykdyti kosminius eksperimentus bei misijas Žemės orbitoje.

Nors pirmieji „Tiangong“ stoties bandymai įvyko dar 2011 m., stotį iškelti ir sujungti modulius kosmose užtruko nepilnus dvejus metus.

„Tiangong“ stotis, kurios pavadinimo reikšmė – „dangaus rūmai“, jau skrieja aplink Žemę ir tampa rimta konkurente Tarptautinei kosminei stočiai.

400 kilometrų virš Žemės

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad abi kosminės stotys juda labai panašiai. Ir TKS, ir „Tiangong“ šiuo metu skrieja aplink Žemę žemojoje orbitoje. TKS skrieja 408 km, o „Tiangong“ – 425 km aukštyje.

Abi stotys skrieja orbitoje maždaug 7,7 kilometro per sekundę greičiu. Tai yra maždaug 28 000 kilometrų per valandą, tad abiem reikia maždaug 90 minučių, kad vieną kartą apskristų aplink Žemę.

Kita vertus, akivaizdžiai skiriasi abiejų kosminių stočių orbitos aplink Žemę nuolydis. Priešingai nei TKS, „Tiangong“ mato mažiau šiaurinių ir pietinių Žemės dalių, nes yra mažiau pasvirusi į ekvatoriumą. Dėl to Kinijos kosminės stoties Žemės stebėjimai gali būti labiau riboti.

Tačiau yra ir tokio sprendimo pranašumas – Kinija sutaupo energijos pakeliui į stotį.

3 ir 16 modulių

Kinijos kosminė stotis sudaryta iš „Tianhe“ – pagrindinės stoties erdvės, kurioje astronautai gyvens ir leis laiką, bei dviejų eksperimentams skirtų modulių – „Mengtian“ ir „Wentian“.

Palyginimui, TKS sudaro netgi 16 modulių, tad „Tiangong“ yra daug mažesnė – TKS yra maždaug keturis kartus didesnė už „Tiangong“, rašo „Space“.

Pagal traversą, t. y. pagrindinę sumontuotų modulių ašį, TKS siekia 94 metrus, o drauge su saulės moduliais – 109 metrų ilgį. Tai reiškia, kad TKS užima šiek tiek daugiau vietos nei įprasta futbolo aikštė, rašo „SpaceNews“.

Trys pagrindiniai „Tiangong“ moduliai kartu siekia apie 53 metrus, o kosminės stoties ilgis išilgai pagrindinės ašies siekia 37 metrus. Saulės modulių ilgis siekia 55 metrus. Tad erdvės atžvilgiu „Tiangong“ yra daug mažesnė ir kompaktiškesnė – jos skersmuo yra apie 39 metrai – maždaug ketvirtadalis futbolo aikštės.

Tačiau, jei viskas vyks pagal planą, Kinijos kosminę stotį bus galima išplėsti iki šešių modulių. „Ateityje dabartinį trijų modulių kosminės stoties derinį galime dar labiau išplėsti į keturių modulių kryžiaus formos derinio“, – CCTV sakė Bai Linhou, vyriausias kosminės stoties konstruktoriaus pavaduotojas.

Kaina

Kai kurie mokslininkai į kosmines stotis žiūri skeptiškai teigdami, kad jos su įgula yra pinigų švaistymas.

Kaip rašo „Nature“, TKS pastatymas ir išlaikymas pirmąjį dešimtmetį kainavo apie 100 mlrd. eurų. Šiuo metu NASA kosmoso stoties programai kasmet išleidžia apie 3,1 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų), iš kurių daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skiriama stoties eksploatacijai ir joje atliekamiems moksliniams tyrimams, o beveik 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) – įgulai ir kroviniams gabenti, skelbiama šiais metais pateiktoje ataskaitoje. Manoma, kad galutinė TKS kaina gali siekti virš 150 mlrd. dolerių.

Tuo tarpu „Tiangong“ kaina nėra oficialiai skelbiama. Užsienio portalai spėja, kad ši suma jau dabar gali siekti ir 8 milijardus eurų.

Technologijos

Planuojama, kad Kinijos kosminėje stotyje įgulos atliks eksperimentus, susijusius su kosminė medicina, biotechnologijos, mikrogravitacijos degimo ir skysčių fizika bei kosmoso technologijos, rašo „Space“. Tokio pat pobūdžio eksperimentai atliekami ir TKS.

Tačiau „Tiangong“ yra daug modernesnė už TKS. Kadangi stotis skiria beveik 20 metų, TKS esanti įranga ir sistemos yra senesnio modelio, nei švara ir naujumu blizgančioje „Tiangong“. Tačiau TKS dėl daugybės dalyvaujančių valstybių turi gerokai daugiau mokslinių tyrimų modulių.

Pentagonas jau spėjo išreikšti naujus susirūpinimus dėl „Tiangong“ keliamo saugumo pavojaus, nes stoties moksliniai moduliai gali būti panaudoti kariniais ir stebėjimo tikslais, teigia NASA.

Vienoje orbitoje su Kinijos kosmine stotimi taip pat skries naujoviškas Kinijos teleskopas. Pavadintas „Xuntian“, kas išvertus reiškia „tirti dangų“, teleskopas turės 2 m skersmens veidrodį kaip ir „Hubble“, tačiau jo matymo laukas bus 300 kartų didesnis.

Per 10 metų „Xuntian“ sieks ištirti 40 proc. dangaus, naudodamas didžiulę 2,5 mlrd. pikselių kamerą.

Teleskopas sukurtas tokiu pačiu principu, kaip ir „Hubble“, kad esant reikalui galėtų prisišvartuoti prie stoties remontui, techninei priežiūrai ar atnaujinimams.

Įgulos skaičius

Viename iš „Tiangong“ modelių, „Tianhe“ yra trys atskiri miegamieji skyriai su tualetu ir dušu. Įprastai Kinijos kosminėje bazėje būna trys kosmonautai, tačiau kai įgula keičiasi, trumpam laive būna šeši svečiai.

Šiuo metu TKS yra septyni astronautai. 2009 m. vienu metu svečiavosi 13 astronautų. NASA TKS interjerą lygina su šešių kambarių namu, kuriame yra speciali sporto salė ir 360 laipsnių apžvalgos aikštelė, vadinama kupolu.

Gyvavimo trukmė

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) pradėta statyti 1998 m. lapkričio mėn. bendradarbiaujant Kanadai, Europai, Japonijai, Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms. Tačiau nuo 2000 m. nuolat apgyvendintos TKS gyvavimo ciklas artėja prie pabaigos.

Šiuo metu JAV, Europa ir Japonija yra įsipareigojusios stotį naudoti iki 2030 m. Tuo tarpu NASA paskelbė, kad po to 2031 m. sausį stotį bus bandoma kontroliuojamai sudaužyti pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, point Nemo taške.

Pagal pirminį Kinijos „Tiangong“ planą, kosminė stotis turi veikti mažiausiai 10 metų. Taip pat tikimasi, kad Kinijos kosminėje stotyje per visą gyvavimo laiką bus atlikta 1000 skirtingų mokslinių eksperimentų, rašo „Times“. O TKS atliktų eksperimentų skaičius viršija 3000.

Komentarai ()