Grenlandijos ledą ištyrę mokslininkai pateikė sukrečiančią ataskaitą: prasidėjo įvykiai, kokių nebuvo daugiau nei 1000 metų ()
Grenlandijos ledo skydo tyrimus atlikę mokslininkai išsiaiškino, kokie procesai šioje Žemės dalyje vyko dar iki termometro išradimo ir kaip klimatas keitėsi po to.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Centrinėje ir šiaurinėje Grenlandijos dalyje surinkti ledo mėginiai – tai šios vietovės klimato sąlygų metraštis, kuriame gerų žinių, deja, nėra. Ledo mėginių tyrimai parodė, kad 2001-2011 metų laikotarpis buvo 1,5 laipsnio Celsijaus šiltesnis už XX a. vidurkį ir tuo pačiu karščiausias laikmetis šioje teritorijoje daugiau nei per 1000 metų.
Anot mokslininkų, surinkti duomenys rodo ir tai, kad 2001-2011 metais vykęs atšilimas Grenladijoje aiškiai skiriasi nuo natūralių istorinių svyravimų.
„Nors to ir buvo tikėtasi atsižvelgiant į visuotinį atšilimą, mus nustebino, koks akivaizdus šis skirtumas buvo iš tikrųjų“, – pranešime teigė Vokietijoje esančio Alfredo Vegenerio instituto daktarė Maria Hörhold.
Pasak tyrėjų, pastaraisiais metais ištirpo stulbinantis Grenlandijos ledo kiekis – tiek ekstremalių karščių, tiek kasmetinio tirpsmo metu. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, tai yra tik kelių dešimtmečių duomenys, todėl reikia surinkti daugiau informacijos, kuri leistų sudaryti ilgalaikį vaizdą.
Tuo tarpu gilesnių ledo gręžinių tyrimai parodė ne tik per metus iškritusio sniego ir ištirpusio ledo kiekį, bet ir deguonies-16 ir deguonies-18 molekulių santykį, kuris kinta priklausomai nuo temperatūros, kurioje ši molekulė garavo ir kondensavosi, kad iškristų sniego pavidalu.
Šiaurės Grenlandijos ledo pavyzdžiai, kuriuos mokslininkai paėmė dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje parodė, kad pasaulinio atšilimo tendencijas tuo metu dar buvo sunku atskirti nuo vietinių svyravimų. Tuo tarpu 2001-2011 metai buvo išskirtiniai. Autoriai daro išvadą, kad šis dešimtmetis nebūtų buvęs toks karštas, jei ne ūkinė žmogaus veikla.
Remdamasi pastarųjų metų palydoviniais ledo masės matavimais ir ankstesnių meteorologijos stočių duomenis, mokslininkų komanda apskaičiavo, kiek Grenlandijos tirpsmo vandens susidarė kiekvienais metais nuo 1871 iki 2011 metų.
„Mus nustebino tai, kaip glaudžiai temperatūra salos gilumoje yra susijusi su visos Grenlandijos tirpstančio ledo ir vandens nutekėjimu, kuris susidaro žemose vietose palei ledo skydo pakraštį netoli pakrantės, – teigė Maria Hörhold.
Mokslininkus nustebino ir dar vienas faktas, paaiškėjęs tyrimų metu – tai centrinės Grenlandijos dalies klimato atotrūkis nuo likusios Arkties dalies.
Mokslininkai teigia, kad ledo pavyzdžiai buvo surinkti tose vietose, ledo danga yra kilometrų storio. Taigi, dėl ledo viršūnės aukščio didėja atmosferos cirkuliacijos dėsningumų poveikis, tuo tarpu jūros lygyje atmosferos poveikis daro mažesnę įtaką.
Šaltiniai:
https://www.eurekalert.org/news-releases/976694
https://www.iflscience.com/greenland-s-ice-sheet-hasn-t-been-this-hot-for-at-least-1-000-years-67133
https://www.nature.com/articles/s41586-022-05517-z