„Išnyko kaip dūmas, neblaškomas vėjo" - šiek tiek perfrazavus šią poezijos eilutę, ją būtų galima pritaikyti šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens) konkurentams neandertaliečiams, kurie sėkmingai gyveno Europos žemyne pora šimtų tūkstančių metų, kol gan paslaptingai ir greitai išmirė prieš keliasdešimt tūkstančių metų.

Jie buvo didesni ir stipresni už vėliau Europoje pasirodžiusius naujuosius žmones. Smegenys irgi buvo didesnės, bet tai nepadėjo. Mokslininkai teigia, kad dėl to kaltos kelios mutacijos, padėjusios mūsų protėviams gudrumu ar sumanumu nukonkuruoti neandertaliečius.

Norvegų mokslininkai iš Oslo teigia, kad tai nebuvo vienintelis faktorius. Neandertaliečiai pakenkė patys sau, urvuose kūrendami ugnį, kurią mokėjo užsižiebti. Laužas degdamas išskiria dūmus, kuriuose daug kenksmingų medžiagų. Dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos gali sukelti genetines mutacijas. Ypač vaikams, kurie kvėpuoja greičiau negu suaugusieji ir tokiu būdu įkvepia daugiau dioksinų bei kitų nuodingų medžiagų. Jos veikia ne tik odą ar akis, bet ir smegenis, vidaus organus. Silpnina imuninę sistemą. Kitaip sakant, organizmas susilpnėja, kaip ir protinė veikla. Konkurencijos sąlygomis tai gali būti lemiamas faktorius.

Tiesa, tai yra tik viena iš daugelio šiuo metu egzistuojančių teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti senovinių žmogaus giminaičių - Neandertaliečių - išnykimo priežastis. Į šių teorijų tarpą taip pat patenka ir versija apie išnykimą paskatinusį Homo Sapiens kanibalizmą.

Komentarai (13)