Nors dauguma grybų žmonėms nepavojingi arba sukelia greitai praeinančius apsinuodijimo simptomus, yra ir tokių, kurių geriau vengti. Dabar mokslininkai pastebėjo, jog pavojingiausias pasaulio grybas nesidaugina taip, kaip anksčiau – dėl to gali išplisti į naujas teritorijas, rašo „Science Alert“.

Iš visų pranešimų apie grybų sukeltas mirtis visame pasaulyje 90 proc. atvejų yra susiję tik su viena ekstremalia rūšimi iš Europos – žalsvąja musmire (Amanita phalloides).

Dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip ši klastinga rūšis taip greitai ir lengvai išplito po Šiaurės Ameriką, pakeliui sukeldama daugybę mirčių.

Žalsvoji musmirė savo gimtojoje Europos teritorijoje naujas mirtinų grybų kartas sukuria derindama genomus tarpusavyje.

JAV Viskonsino-Medisono universiteto mokslininkų atliktas A.phalloides tyrimas parodė, kad grybas gali gaminti sporas naudodamas vieno individo chromosomas – tad dauginantis šiems grybams nereikia partnerio.

Atradimas pagrįstas 86 grybų, surinktų Kalifornijoje nuo 1993 m. ir kai kuriose Europos dalyse nuo 1978 m., genomais.

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“) 6324 3 „ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą. Išsamiau

Atrodo, kad tarp JAV surinktų mėginių žalsvosios musmirės galėjo daugintis ir lytiniu, ir nelytiniu būdu mažiausiai 17 metų, o galbūt net 30 metų.

Nustatyta, kad 2014 m. dviejuose skirtingose vietose surinktuose pavyzdžiuose buvo rasta visiškai ta pati genetinė medžiaga, todėl jie iš esmės yra tas pats grybas. Kitas „individas“ buvo rastas vieną kartą 2004 m. ir dar kartą po dešimtmečio.

„Tikėtina, kad įvairios invazinių žalsvųjų musmirių dauginimosi strategijos palengvina jų greitą plitimą, atskleisdamos gilų panašumą tarp augalų, gyvūnų ir grybų invazijų“, – rašo tyrėjai savo naujajame straipsnyje.

Neporinės sporos susidaro, kai grybas replikuoja savo chromosomų rinkinį į du identiškus paketus. Tuo tarpu lytinės sporos susiformuoja, kai du skirtingi grybai palikuonims perduoda po savo chromosomų rinkinį.

Žinoma, kad daugelis grybų rūšių, priklausomai nuo aplinkybių, dauginasi ir lytinėmis, ir nelytinėmis sporomis, tačiau iki šio naujausio atradimo niekas nežinojo, kad šie mirtini grybai yra vieni iš jų.

Lytinis dauginimasis leidžia rūšims vystytis ir prisitaikyti, nes į populiaciją patenka daugiau genetinių variacijų. Tačiau dėl aseksualaus būdo atskiri grybai gali greitai plisti ir išgyventi daugelį metų visiškai savarankiškai.

Kai grybo sporos patenka ant sveiko paviršiaus, jos sudygsta. Tokiu būdu aseksualios sporos gali paskleisti atskirus grybus toli ir plačiai, nereikalaujant poravimosi partnerio ar genetiškai skirtingų palikuonių.

Žalsvosios musmirės yra kilusios iš Šiaurės Europos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais neįtikėtinai sėkmingai užkariauja naujas buveines kitose Europos dalyse, taip pat Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Nelytinis dauginimasis gali būti svarbi to priežastis.

Kitaip nei kai kurie kiti nuodingi grybai, kurie apie savo nuodingumą dažnai praneša ryškiomis spalvomis, žalsvųjų musmirių išvaizda yra neįspūdinga ir gali lengvai apgauti žmones ar naminius gyvūnus, ieškančius skanių užkandžių miške ar parke.

Užtenka pusės grybo kepurėlės, kad nužudytų žmogų. Nesikreipus į gydytoją, simptomai gali pasireikšti jau po šešių valandų nuo grybo suvalgymo, o netrukus po to gali pasireikšti kepenų nepakankamumas.

Akivaizdu, kad šių grybų plitimas kelia rimtą pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai. 2016 m. per ypač didelį vietinį mirtinų žalsvųjų musmirių protrūkį San Franciske 14 žmonių apsinuodijo. Paprastai JAV tokių atvejų per metus būna vos keli.

Komentarai ()