Šiandien Egipto piramidės atrodo visiškai kitaip: atskleidė, kaip jos atrodė ką tik pastatytos (Foto)  (1)

Egipto piramidės, iškylančios iš Gizos smėlio, yra žmogaus išradingumo ir inžinerijos įrodymas. Šie didingi statiniai, iškilę kaip senovės faraonų kapavietės, stovi jau tūkstančius metų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau bėgant tūkstantmečiams piramidės keitėsi – daugiausia dėl to, kad statybininkai keitė paklausių medžiagų paskirtį ir net plėšikavo. Taigi, kaip piramidės atrodė, kai dar buvo statomos ar ką tik pastatytos?

Kai piramidės buvo statomos tiek Gizoje, tiek kitur, jos neatrodė tokios smėlio spalvos ar rudos, kaip dažnai matome šiandien: jas dengė blizgantis sluoksnis.

„Visos piramidės buvo padengtos smulkiu baltu kalkakmeniu, – pasakoja Prahos Karolio universiteto Čekijos egiptologijos instituto docentas Mohamedas Megahedas. Dėl kalkakmenio apvalkalo piramidės turėdavo lygų, poliruotą paviršių, kuris Egipto saulėje spindėjo ryškiai balta spalva.

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“)
6323 3

„ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą.

Išsamiau

Vien Didžiosios Gizos piramidės statybų metu statybininkai sunaudojo apie 5,5 mln. tonų kalkakmenio, teigia Škotijos nacionalinis muziejus, kuriame eksponuojamas vienas iš originalių kalkakmenio blokų.

Didžioji piramidė, dar vadinama Cheopso piramide pagal faraoną Cheopsą, kuris ją užsakė savo valdymo laikotarpiu (apie 2551–2528 m.pr.m.e.), yra didžiausia ir seniausia iš visų Gizoje stovinčių piramidžių. Tačiau jos paviršinio sluoksnio akmenys vėliau, kaip ir daugumos piramidžių viršutiniai sluoksniai, vėlesnių Egipto valdovų laikais buvo panaudoti kitoms statyboms.

Yra įrodymų, kad viršutinio sluoksnio akmenys pradėti nuiminėti dar valdant Tutanchamonui (apie 1336–1327 m.pr.m.e.) ir tai tęsėsi iki XII mūsų eros amžiaus, „PBS NOVA“ nurodė egiptologas Markas Lehneris. Pasak „BBC News“, 1303 m. įvykęs žemės drebėjimas taip pat galėjo atpalaiduoti kai kuriuos akmenis.

 

 

Šiandien Gizos piramidės vis dar išlaikė dalį savo originalaus kalkakmenio apvalkalo, nors jis atrodo šiek tiek labiau nusidėvėjęs nei senovėje. „Tai galima pamatyti ant Cheopso piramidės viršaus Gizoje“, – sako M.Megahedas.

Faraono Chefreno (valdžiusio maždaug 2520–2494 m.pr.m.e.) piramidė turi aplink viršūnę išlikusius akmenis, kurie sudaro įspūdį, kad ant pirmosios piramidės viršūnės yra uždėta antra viršūnė.

Senovės Egipte ši piramidė aplink žemesnius savo lygius taip pat turėjo raudono granito apvadus, knygoje „The Pyramids: The Archaeology and History of Egypt's Iconic Monuments“ rašo egiptologas Miroslavas Verneris.

 

Trečioji ir mažiausia iš trijų pagrindinių Gizos piramidžių, Mikerino (arba Menkauros) piramidė, pavadinta faraono Mikerino, valdžiusio apie 2490–2472 m.pr.m.e., vardu, taip pat turėjo raudono granito apvadą apačioje.

 

Šiandien Gizos piramidžių viršūnėse nebėra nieko, tačiau kadaise jų viršūnės – dar vadinamos piramidionais – buvo padengtos aukso ir sidabro mišiniu (vadinamuoju elektrumu), teigia M.Megahedas. Piramidionai atrodė kaip smailūs brangakmeniai, žibantys piramidžių viršūnėse.

Dauguma piramidionų laikui bėgant sunyko, tačiau muziejuose yra išlikę keletas pavyzdžių. Šie egzemplioriai atskleidžia, kad piramidionai dar būdavo išraižomi religiniais atvaizdais. Pavyzdžiui, Britų muziejuje saugomas kalkakmenio piramidionas, padengtas hieroglifais iš archeologinės vietovės Abydoso, kuriuose pavaizduoti mirusieji, garbinantys senovės Egipto dievą Ozyrį ir mumifikuojami šakalagalvio dievo Anubio.

 

 

Atsižvelgiant į buvusią piramidžių didybę, kai kurių juo puošmenų nebuvimas šiandien gali atrodyti kaip atviros žaizdos. Bene geriausias to pavyzdys – Mikerino piramidė.

„Žiūrint į Mikerino piramidę iš šiaurės, matosi didžiulė „žaizda“, tarsi didelė įduba“, – sako Nagojos universiteto (Japonija) Pažangiųjų tyrimų instituto archeologas Jukinori Kawae.

Mikerino piramidės įdubos senovėje nebuvo, tačiau tokie pažeidimai šiais laikais naudingi tuo, kad suteikia galimybę pažvelgti į piramidžių vidų.

„Tai taip pat svarbi sritis archeologams – nes galime pamatyti vidines piramidžių struktūras“, – sako J.Kawae.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(25)
(1)
(24)

Komentarai (1)