Pasaulyje prasideda milžiniškos permainos: išnyks pusė Žemės ledynų, bet likusius dar galime išsaugoti  ()

Remiantis nauju tyrimu, pusė Žemės ledynų, ypač mažesniųjų, dėl klimato kaitos išnyks iki šio šimtmečio pabaigos, tačiau apribojus visuotinį atšilimą galima išsaugoti kitus, rašo Sciencealert.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žurnale „Science“ paskelbtos išvados yra išsamiausias iki šiol atliktas 215 000 pasaulio ledynų ateities tyrimas.

Autoriai pabrėžė, kad svarbu riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekiant apriboti ledynų tirpimo pasekmes, pavyzdžiui, jūros lygio kilimą ir vandens išteklių išeikvojimą.

Siekiant padėti orientuotis politikos formuotojams, tyrime buvo nagrinėjamas keturių scenarijų poveikis ledynams, kai vidutinės pasaulinės temperatūros pokytis yra 1,5 laipsnio Celsijaus (2,7 laipsnio pagal Farenheitą), 2,0 laipsnio Celsijaus, 3,0 laipsnio Celsijaus ir 4,0 laipsnio Celsijaus.

„Kiekvienas laipsnio padidėjimas lemia didesnį tirpimą ir nuostolius“, – perspėjo tyrimo bendraautorė Regine Hock iš Oslo universiteto ir Aliaskos Fairbankso universiteto.

Tačiau, kaip ji teigė naujienų agentūrai AFP, tai taip pat reiškia, kad jei sumažinsite temperatūros kilimą, galite sumažinti ir šį masės praradimą – taigi šia prasme yra ir šiek tiek vilties.

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“)
5949 3

„ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą.

Išsamiau

Net jei pasaulinės temperatūros kilimas bus apribotas iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu – tai ambicingiausias Paryžiaus susitarimo tikslas – mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2100 m. išnyks 49 proc. pasaulio ledynų.

Tai sudarytų apie 26 proc. pasaulio ledynų masės, nes pirmiausia nukentėtų mažiausi ledynai.

Šiuo metu manoma, kad vidutinė pasaulio temperatūra padidės 2,7 laipsnio Celsijaus, todėl ledynai beveik visiškai išnyktų Vidurio Europoje, Vakarų Kanadoje, Jungtinių Amerikos Valstijų žemyninėje dalyje ir Naujojoje Zelandijoje.

„Regionai, kuriuose ledo palyginti nedaug, pavyzdžiui, Europos Alpės, Kaukazas, Andai ar JAV vakarinė dalis, iki šimtmečio pabaigos neteks beveik viso ledo, beveik nepriklausomai nuo to, koks būtų emisijų scenarijus“, – sakė R.Hock, pridurdama, kad šie ledynai yra daugiau ar mažiau pasmerkti.

Priklauso nuo politikos formuotojų

 

Pagal blogiausią scenarijų – pasaulio temperatūrai pakilus 4,0 laipsnio Celsijaus – milžiniški ledynai, pavyzdžiui, Aliaskoje, nukentėtų labiau ir iki šimtmečio pabaigos išnyktų 83 proc. ledynų.

Ledynų nykimas taip pat paspartintų jūros lygio kilimą.

„Mūsų tiriami ledynai sudaro tik vieną procentą viso Žemės ledo“, – sakė R.Hock. Anot jos, tai daug mažiau nei Grenlandijos ledo skydas ir Antarktidos ledo skydas.

„Tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius jie prisidėjo prie jūros lygio kilimo beveik tiek pat, kiek Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydas kartu sudėjus“, – apibendrino ji.

Atšilus 1,5 laipsnio Celsijaus, vidutinis jūros lygis pakiltų devyniais centimetrais, o 4,0 laipsnio Celsijaus aukštesnė temperatūra sukeltų 15 centimetrų jūros lygio pakilimą.

„Tai skamba nelabai daug – nuo 9 centimetrų iki 15 centimetrų“, – teigė R.Hock, tačiau, perspėjo ji, ne pasaulinis jūros lygis kelia tokį didelį susirūpinimą.

 

„Daugiausia tai susiję su audros bangomis“, – sakė ji, kurios gali padaryti „daug daugiau žalos“.

Ledynų nykimas taip pat turės įtakos vandens ištekliams, nes jie aprūpina gėlu vandeniu apie du milijardus žmonių.

„Ledynai kompensuoja vandens praradimą vasarą, kai mažai lyja ir karšta“, – aiškino R.Hock.

Tyrimo prognozės, kurios yra pesimistiškesnės už JT klimato ekspertų prognozes, buvo gautos remiantis kiekvieno ledyno masės stebėjimais per dešimtmečius ir kompiuteriniu modeliavimu.

Nepaisant nerimą keliančių išvadų, R.Hock teigė, kad „masės praradimą įmanoma sumažinti žmogaus veiksmais“.

„Žinoma, kitas klausimas, ar tai įvyks“, – sakė ji ir pridūrė, kad tai priklauso nuo politikos formuotojų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(1)
(1)
(0)

Komentarai ()