Kaip kosmose keliauti greičiau už šviesą: galima pakeisti erdvės ir laiko taisykles

Pasikartosiu ką rašiau kito straipsnio komentaruose. Būtų labai įdomu panagrinėti šį "fenomeną". Šviesos greitis yra konstanta stebėtojo atžvilgiu: nesvarbu tas stebėtojas stovi ar juda - šviesa jo atžvilgiu sklinda tuo pačiu ~300 000 km/s (toliau 300k). Taigi jeigu per erdvę Žemės planetos atžvilgiu judu tarkime 50k greičiu, tai šviesa nuo manęs(!) sklinda +250k (viso 300k) greičiu stebėtojo iš Žemės atžvilgiu. Bet mano atžvilgiu šviesa nuo manęs sklinda 300k greičiu. Tad būdamas savo erdvėlaivyje ir šviesdamas į priekį aš niekaip negaliu pakeisti šviesos greičio - ji visada nuo manęs sklis 300k greičiu. Dabar mes kalbame apie greitį artimą šviesos greičiui. Tarkim Žemės atžvilgiu judu 299k greičiu ir įjungiu prožektorių. Iš žemiečio perspektyvos šviesa nuo manęs sklinda 1k greičiu. Iš mano perspektyvos - 300k greičiu. Kitas kosminis laivas pakyla iš Žemės ir skrenda priešinga kryptimi nei aš greičiu, lygiu 299k. Taip išeina, kad mes vienas nuo kito tolstame 598k greičiu. Žemės gyventojas gali matyti mus abu tolstančius vienas nuo kito 598k greičiu. O tai mes vienas kitą matyti galime (2 kosminiai laivai) jeigu greičių skirtumas tarp mūsų yra didesnis už šviesos greitį? Iš pradžių maniau, kad negalime, bet šviesa Žemės atžvilgiu sklinda 300k greičiu ir ji vis tiek gali pasivyti mane. Kaip čia yra? Kažkaip turiu įtarimą, kad materialiam kūnui pasiekus bent pusę šviesos greičio prasideda "įdomybės" - akivaizdus erdvėlaikio iškraipymas, persikėlimas į kitą dimensiją ar dar kažkas egzotiškesnio.

Dėl reliatyvistinio laiko iškraipymo taip gaunasi kad c+c=c visiem trim stebėtojam. Į straipsnio temą. Jei tik pavyktu sulėtinti laiką erdvėlaivio priekyje ir pagreitinti gale (jei nesumaišiau pusėmis) geriausia už pačio laivo erdvėje, tai problema išsisprendžia. Nes gravitacija ir laikas stovi lygties skirtingose pusėse, realiai laiko (gal tiksliau erdvėlaikio) iškraipymas ir nulemia tai, kad gravitacija veikia, taip kaip veikia. https://www.youtube.com/watch?v=F5PfjsPdBzg Laiką sulėtina gravitacija, arba kažkoks judėjimas reliatyvistiniais greičiais. Gal pvz būtu galima įsukti kokį elektronų debesį laivo priekyje, kad jis sujauktu erdvėlaikį į mums reikiamą pusę. O pagreitinti laiko tėkmę ko gero reikia neigiamos masės, ar neigiamos energijos, o tai jau komplikuota.

Jei du kūnai vienas nuo kito judės 598k km greičiu? Čia yra du skirtingi kūnai ir stebėtojas matys du šviesą skleidžiančius objektus judančius vienas nuo kito. Jūs vienas kitą matyt galėsite tik kol šviesa atkeliaus iki tavęs matysi praeitį. Jei stebėtojas stovi pro jį pralėkė mašina 99.99m/s greičiu iššovė kulką 100 m/s tai nereiškia, kad tu kaip stebėtojas galėsi išsilenkt kulkos nes ji į tave skries 1cm greičiu. Kulka įgavus energijos kažkuriam taškia tavo atžvilgiu turės 0 greičio ir paskui įgaus maks pagreitį į priešingą pusę. Ar ne taip?

Materialiam kūnui pasiekus šviesos greitį, jo masė tampa begalinė

Kieno atžvilgiu matuoji greitį? Šviesos greičio nepasieksi, nes šviesa tavo atžvilgiu visada juda šviesos greičiu, o tai reiškia, kad nepasieksi net 0.00000001% šviesos greičio: kad ir kokiu greičiu judėtum Žemės atžvilgui, šviesos atžvilgiu tu stovi - tavo regimos šviesos atžvilgiu

Visada matai praeitį: nuo to kaip toli priklauso kaip seniai. Nesupratau logikos, bet turbūt ne taip

. Esmė yra impulse. Jei m masės kūnas juda su greičiu v kažkuria kryptimi, tai suteikus impulsą -v, t.y. tokio paties dydžio impulsą priešinga kryptimi kūnas liks vietoje.

Su šviesa (su elektromagnetine banga) kiti reikalai - greitis nesisumuoja ir visada bus tas pats iš stebėtojo perspektyvos. Jei kas nesupranta šito termino (iš stebėtojo perspektyvos), tai paaiškinsiu: Pastatai šviesos šaltinį ant žemės ir įjungi šviesą - šviesa nuo jo sklinga 300k greičiu. Tegul ir toliau sklinda. Sėdi į super car'są ir leki didžiuliu greičiu bandydamas pasivyti tą spindulį, bet jis nuo tavęs toliau tebetolsta 300k greičiu. Taigi ar stovi ar judi - šviesa nuo tavęs tols tuo pačiu greičiu. Ir atrodo, kad čia logikos klaida, bet iš tiesų ne: tau judant išsikreipia erdvėlaikis (erdvė ir laikas), ko pasekoje ir gauni tą rezultatą. Paprastumo dėlei manyk, kad judant laikas eina lėčiau stovinčiojo atžvilgiu. Tarkim tu išskridai ir grįžai, Žemėje praėjo 1 sekundė, tuo tarpu tavo laikrodyje praėjo kiek mažiau nei viena sekundė. Kiek tiksliai priklausys nuo to kaip greitai skridai

Man is visu tu warp drive variaciju istrigus ko gero paprasciausia ir telpanti i siuolaikines fizikos remus. Tai yra pati laiva padaryti toki sunku arba, kad galetu generuoti tokia gravitacija, kad laivo viduje esantiems laikas teketu kur kas leciau. Tad pvz kelione stebetojo atzvilgiu truktu tiek kiek ir priklauso, bet keliaujantiems ji truktu kur kas trumpiau. Tik neatsimenu ar sios idejos autoriai kalbejo apie kitas problemas, kaip pvz keleiviai dylintu su didele gravitacija. Ko gero biologinei formai tai neimanoma

Tai iš principo toks variantas praranda loginę prasmę (kai biologinė forma negali naudotis laivu). Nes jeigu siunčiame "mechaninę formą", tai koks gi skirtumas ji ten tame laive "miegos" metus ar 10 000 metų - kelionė iki x taško stebėtojui truks tuos pačius 10 000 metų. Jeigu siųsti biologinę formą, tai tada taip - ji dar nespės numirti kol pasieks x tašką. Kitas dalykas, kad su didele mase tau reikės labai daug energijos įgreitinti/sutabdyti tą laivą.

Cia truputi is atminties rasiau, ziurejau apie tai pries gerus metus. Aisku tai yra tik minties maksta, pasizaidimai su matematika ir tiek. Reiktu sukurt planetos mases nedideli burbula ir i ji patalpint laiva. Sistemos centre gravitacija butu nuline, tai biologine forma galetu keliaut tik problema butu, kai patalpint i vidu, nes sferos pavirsiuje gravitacija butu gniuzdanti. Realiai toks keliavimo principas atstotu uzsaldymo buda. Esme, kad sis metodas, kad ir koks nurautas, bet bent telpa i dabartines fizikos remus t.y nereik jokios neigiamos energijos isradinet.

Tai dar kartą tave pataisysiu: Jei sistemos centre gravitacija nulinė, tai tikėtina, kad ir su laiku gausi panašų rezultatą - jis neis lėčiau.

ne tai tu ne mane taisai taisai pagal savo suprati teorines fizikos mokslininkus. Speju tokius mokslinius darbus pries miega malonomui skaitai. https://arxiv.org/pdf/2102.06824.pdf

Nesuprantu kur lenki (suprantu, bet išlieku ramus). To darbo neskaitysiu - tiesiog per daug šiai diskusijai. Patikslink kur suklydau: 1. Pagal bahuriux komentarą: "Laiką sulėtina gravitacija"; 2. Tu siūlai: "Reiktu sukurt planetos mases nedideli burbula ir i ji patalpint laiva. Sistemos centre gravitacija butu nuline". Tai prašau paaiškink kaip ketini sulėtinti laiką, turėdamas omenyje, kad tai gali padaryti gravitacija, bet siūlai mechanizmą, kurio gravitacija nulinė. Ar yra duomenų apie tai, kad laikas sulėtės net gravitacijos šaltinio centre, kur gravitacija "nulinė"?

laika suletintu pats burbulas, bet sistemos centre gravitacija nusinulina, kaip pvz zemes ar saules centre gravitacija yra nuline. Pateiksiu kiausinio pavyzdi, kaip mazdaug suprantu tai veikia, bet galiu ir klysti ar tinka toks paaiskinimas supaprastintas, gali but kad matematiskai tai veikia ir kitaip.Isivaizduok jei kiausinio lukstas generuoja gravitacija ir taip suletina laika, tai pagal tave kiausinio trynys sio efekto nejaustu, nes centre gravitacija lygi nuliui. Na realiai tai jie nieko nejaustu. Visa esme stebetojo atzvilgiu. Tu sakai, kad objekto, kuris suletina laika iskreipdamas erdvelaiki, centre, stebetojo is isores atzvilgiu laikas tekes iprastai.

Manau, kad burbulas čia nepadės - esmė yra gravitacijoje. Nors neturiu jokių mokslinių duomenų apie tai. Bet vadovaujuosi tokia logika: aplink mus (galaktikų masteliu) yra daug gravitacijos šaltinių, vadinasi jie turėtų įtakoti mūsų laiką. Bet ir tokioje mano logikoje yra niuansas - tie šaltiniai nėra "vientiso burbulo". Dar man čia kyla kitas klausimas: gravitacijos bangos. Kaip suprantu jų tankis/stiprumas turėtų įtakoti laiko tėkmės greitį. Tačiau apie tas bangas nelabai ką žinau ir ar pats mokslas daug žino nežinau. Bet aš jas kol kas įsivaiduoju panašiai kaip elektromagnetines bangas, kurios turi kryptį ir svyravimų amplitudę. Tai to "kiaušinio" viduje tos bangos pasireikštų iš visų pusių. Ir čia man iškyla klausimas: ar ten tikrai gravitacija būtų "nulinė"? Gal jos ten viską tiesiog draskytų? Per filmus rodo, kad gravitacija būtų nulinė. Bet kiek ten grįsta mokslu aš nežinau. O gal gravitaciją reikėtų įsivaizduoti kaip lauką, o ne bangas? Tai tada kiaušinio centre "sutrikimų" neturėtų būti. Bet kas liečia laiką, tai kodėl turėtų jis tekėti kitu greičiu "kiaušinio" centre negu išorėje, tai nesuvokiu, nes patį erdvėlaikį iškreipia gravitacija (kurios ten nėra). Tai čia tik mano logika, kuri gali būti klaidinga. Šioje vietoje mokslinių duomenų nelabai turiu.