Ką Lietuvoje dažniausiai lanko į šalį atvykę užsienio turistai? Kurios vietovės labiausiai traukia vokiečius, o ką pamėgę svečiai iš Lenkijos ar Izraelio? Kuriais keliais jie važiuoja ir kiek dienų vieši mūsų šalyje? Verslui ir valstybei vertingus atsakymus į šiuos klausimus jau pateikia atnaujintas inovatyvus turistų mobilumo žemėlapis internete, papildytas naujausia statistika.

Siekdama suteikti galimybę kuo paprasčiau pateikti išsamius turistų kelionių Lietuvoje duomenis, turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ 2022 metais pristatė naujovę – pilotinį turistų judumo stebėsenos projektą. Modelis remiasi nuasmenintais mobiliojo ryšio duomenimis ir juos atspindi interaktyviuose žemėlapiuose, leidžiančiuose lengvai stebėti užsienio turistų judėjimo šalyje tendencijas ir elgseną.

Patogioje naudotis sistemoje jau pateikiami naujausi duomenys, atspindintys užsienio turistų keliones Lietuvoje 2022 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais, kuomet šalyje sulaukiama daugiausiai keliautojų iš kitų valstybių.

Pasak agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Analitikos ir tyrimų poskyrio vadovės Jogilės Miežienės, šis jokių specialių programų ar įgūdžių nereikalaujantis įrankis suteikia naudingų įžvalgų visai turizmo ekosistemai.

„Verslininkams informacija apie daugiausiai turistų sulaukiančias vietoves gali padėti atrasti naujų klientų ir pajamų šaltinių. Tuo tarpu savivaldybėms ir turistų aptarnavimo įstaigoms naudinga žinoti, iš kurios šalies jos gali tikėtis daugiausiai lankytojų, ir pagal jų poreikius suteikti dar geresnę patirtį Lietuvoje“, – sako J. Miežienė.

Turistinis potencialas pietų Lietuvai ir vokiečių keliautojų tendencijos

„Keliauk Lietuvoje“ analitikė Jogilė Miežienė pažymi, kad ypač detalūs žemėlapiai atspindi ne tik nakvynių skaičių, bet ir vienadienių turistų, tranzitinių keliautojų elgseną, todėl galima vertinti visą turizmo potencialą. Duomenys leidžia matyti net ir švenčių, renginių populiarumą tarp svečių iš užsienio.

„Mobiliojo ryšio duomenų analizė atskleidžia ir kelius, kuriais svečiai atvyksta, keliauja Lietuvoje, ir vietas, kurias konkrečios šalies turistai yra labiausiai pamėgę ir jose praleidžia daugiausiai laiko. Tokia informacija aiškiai parodo vietoves, kurioms lankytojai iš konkrečių šalių gali sukurti daugiausiai naujų verslo plėtros, investicijų galimybių“, – sako J.Miežienė.

Pavyzdžiui, didžiausias lankytojų iš Lenkijos turistinis potencialas stebimas Kalvarijos, Lazdijų, Marijampolės, Birštono, Alytaus ir kitose pietų Lietuvos savivaldybėse, pro kurias pravažiuoja didelis skaičius lankytojų iš Lenkijos.

„Kadangi surinkti duomenys rodo, kad dauguma lankytojų iš Lenkijos didžiąją dalį kelionės Lietuvoje praleidžia automobiliuose, autobusuose ir laikosi šalia pagrindinių kelių, todėl čia apsistojimo, maitinimo paslaugas teikiančiam verslui būtų naudinga atsižvelgti būtent į keliautojų iš Lenkijos poreikius.

Tą vystant būtų galima ir toliau didinti šios lankytojų grupės skaičių bei suteikti jai daugiau paslaugų, generuojančių papildomas pajamas vietiniams verslams“, – atkreipia dėmesį Mantas Butrimavičius, vienas iš žemėlapio kūrėjų.

Duomenų analizė rodo, kad lankytojai iš Latvijos dažniausiai renkasi ir daugiausiai laiko praleidžia pajūryje: Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje.

„Lankytojai iš Latvijos aktyviai keliauja po šiaurės Lietuvos, pajūrio regionus, tačiau retai juose apsistoja ilgesniam laikui. Šiuo atžvilgiu daug turistinio potencialo turi tiek pajūrio miestai, tiek šiaurės rytų Lietuvos miestai, ypač Zarasai, Biržai, Pakruojis, Anykščiai, Šiauliai ir Panevėžys“, – pastebi M. Butrimavičius. Kitokia padėtis su lankytojais iš Vokietijos – jų kelionės Lietuvoje nepasižymi ryškiomis geografinėmis tendencijomis, t.y. jų galima sutikti beveik visoje Lietuvoje.

Lankytojai iš Vokietijos dažniausiai lankosi ir daugiausiai laiko praleidžia Vilniaus mieste, iš kurio nedidelė dalis pasiekia ir Trakus. Antra populiariausia kryptis – pajūrio regionas, įskaitant Klaipėdą, Palangą, Neringos kurortus ir Šilutę. Trečiojoje vietoje – Kauno miestas. Kitos lankomos vietovės greičiausiai yra susijusios su Vokietijos karių dislokacijos vietomis (Jonava, Pabradė, Šiauliai).

„Lankytojų iš Vokietijos keliavimo tendencijos tiek patvirtina jau žinomus jų keliavimo dėsningumus (pavyzdžiui, aktyvų lankymąsi pajūrio ir Mažosios Lietuvos regionuose), tiek atskleidžia besiformuojančias naujas kryptis.

Duomenys rodo, kad turistai iš Vokietijos yra atradę Druskininkus ir Anykščius, tačiau šiose vietovėse kol kas lankosi retai. Be to, jų sulaukia ir tokie miestai kaip Visaginas“, – statistiką komentuoja M. Butrimavičius.

Analizuojant naujausius duomenis matyti, kad pernai balandžio–rugpjūčio mėnesiais dažniausiai visų užsienio turistų Lietuvoje lankomos vietovės buvo didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Utena, Alytus), kurortai (Druskininkai, Palanga, Šventoji, Nida, Zarasai, Trakai) ir pasienio miestai (Kalvarija, Lazdijai).

Mobiliųjų duomenų tyrimą galite rasti čia.

Komentarai ()