Alsuojančio Drakono urvas: didžiausiame pasaulyje požeminiame ežere vis dar netrūksta paslapčių ()
Namibijoje yra užtvindytas urvas, vadinamas Alsuojančio drakono urvu (angl. Dragon's Breath Cave) – ir čia telkšo didžiausias ne poledinis požeminis ežeras Žemėje. Tikrasis šio vandens telkinio dydis dešimtmečius nebuvo žinomas, nes tyrinėtojams nepavydavo pasiekti jo dugno, tačiau pastarojo meto technologinė pažanga privertė urvą išduoti kai kurias senovines paslaptis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausi tyrimai pasiuntė robotus į Alsuojančio drakono urvo gelmes ir parodė, kad jo gylis viršija 200 metrų. Tikslius mokslinius skaičiavimus apie bendrą urvo plotą atlikti sunku, tačiau dažnai minima, kad jis yra didesnis už po Tenesiu esančią „Dingusią jūrą“ – didžiausią ne poledinį požeminį ežerą JAV.
Namibija yra įsikūrusi pietų Afrikos pakrantėje, ir kartais vadinama „žeme, kurią Dievas sukūrė iš pykčio“ – dėl įspūdingo, bet beviltiškai sauso kraštovaizdžio. Pats Namibijos pavadinimas kilo iš vietinio žodžio „namib“, kuris reiškia didžiulę ir tuščią vietą. Šalyje yra mažiausiai 124 urvai.
Manoma, kad Alsuojančio drakono urvas savo pavadinimą gavo nuo šilto drėgno oro gūsio, pasitinkančio lankytojus prie įėjimo. Didžiojoje urvo dalyje beveik nėra šviesos. Teigiama, kad ežero vanduo yra visiškai skaidrus – ir kas galbūt stebina, jame netrūksta gyvybės – čia galiam rasti mažyčių krevečių ir į kirminus panašių sutvėrimų.
Davido Attenborougho BBC dokumentinio filmo „Afrika“ ištraukoje teigiama, kad šiame urve gyvena auksiniai šamai – nykstantys oru kvėpuojantys šamai plėšikai (Clariidae). Tačiau kiti teigia, kad ši rūšis iš tikrųjų gyvena panašiame urve Namibijoje, vadinamame Aigamo urvu.
Nepaisant to, visa biologinė įvairovė, kuri gyvena šioje keistoje ekosistemoje, vis dar nėra žinoma, nes biologinių urvo tyrimų atlikta nedaug.
Pirmieji urvo tyrinėjimo atvejai užfiksuoti devintajame dešimtmetyje. Martyno Farro knygoje „The Darkness Beckons“ rašoma, kad vienas pirmųjų bandymų oficialiai ištirti urvą nutiko 1986 m., jį vykdė Pietų Afrikos speleologų asociacijos narai ir speleologų grupė.
Kai kuriais ankstyvais to meto vertinimais, požeminis ežeras buvo bent 150 metrų gylio, tačiau 2019 m. „Stone Aerospace“ ekspedicija, pasitelkusi autonominę povandeninę transporto priemonę įrodė, kad jis yra gerokai gilesnis – bendras vandens telkinio gylis viršijo 200 metrų.
Mažas povandeninis laivas nuplaukė į urvo gelmes ir sudarė jo žemėlapį naudodamas lazerius ir didelės skiriamosios raiškos sonarą. Visa tai atskleidė, kad urvas yra smailėjančio bato formos.
Misijos metu sukurtą Drakono kvapo urvo 3D vizualizaciją galima pamatyti čia.
Parengta pagal „IFL Science“.
