„10 kartų blogiau nei atominė bomba“ – NASA įspėja apie susidūrimą su didžiuliu asteroidu: tikimybė padidėjo 3 kartus! ()
NASA perspėja, kad tokio dydžio asteroidas gali „nupūsti dalį Žemės atmosferos“ ir neišvengiamai sukelti masinį išnykimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Griežtą įspėjimą paskelbė Goddardo kosminių skrydžių centro vyriausiasis mokslininkas Jamesas Garvinas. Pasak jo, jam ir jo kolegoms pavyko identifikuoti keturis pakankamai didelius asteroidus, kad galėtų „nupūsti“ dalį Žemės atmosferos, rašo „Daily Mail“.
Dabar NASA mokslininkai mano, kad Žemės susidūrimo su asteroidais rizika gali būti didesnė, nei manyta anksčiau. Garvinas pažymi, kad jis ir jo kolegos tyrinėjo praeities kraterius, tačiau analizės metu jie rado daugiau, nei tikėjosi. Mokslininkai panaudojo naujus didelės raiškos keturių kraterių vaizdus, susiformavusius per pastaruosius milijonus metų. Dėl to jie galėjo sudaryti savo trimatį žemėlapį. Tyrimo metu mokslininkai tyrinėjo šiuos kraterius:
- Pantasma Nikaragvoje;
- Bosumtwi Ganoje;
- Iturralde Bolivijoje;
- Žamanšinas Kazachstane.
Tyrimo duomenys buvo paimti iš kelių Žemės stebėjimo palydovų, o dabar mokslininkai mano, kad ankstesniuose tyrimuose mokslininkai padarė klaidą. Jei komandos naujieji duomenys bus teisingi, būsimi tokių didžiulių asteroidų smūgiai gali prilygti sprogimui, 10 kartų galingesniam nei didžiausia branduolinė bomba žmonijos istorijoje. Tokio sprogimo pasekmės neišvengiamai sukels masinį išnykimą.
Ankstesnė analizė parodė, kad Pantasmos krateris Nikaragvoje yra beveik 14,5 km pločio. Manoma, kad jį maždaug prieš 800 000 metų paliko asteroidas, atsitrenkęs į Žemę 660 000 megatonų ekvivalentu. Tačiau nauji Garvino ir jo komandos skaičiavimai rodo, kad kraterio skersmuo siekia 33,8 kilometro, o smūgis prilygo 727 000 megatonų. To pakanka „ištraukti dalį Žemės atmosferos“.
Bosumtwi (Gana) pakartotinė analizė rodo, kad išorinis kraterio kraštas yra 26,8 km, o vidinis žiedas yra 9,6 km skersmens. Panašiai ir su krateriu Žamanšinas (Kazachstanas) – anksčiau manyta, kad jo skersmuo tesiekia 11,2 kilometro, tačiau nauji duomenys rodo, kad jis siekia beveik 29 kilometrus. Iturralde kraterio (Bolivija) skersmuo buvo 9,6 kilometro, tačiau nauji duomenys rodo – 28,9 kilometro.
Tačiau verta pastebėti, kad ne visi sutinka su Garvino komandos išvadomis. Pavyzdžiui, planetų dinamikos specialistas Billas Bottke iš Pietvakarių tyrimų instituto Boulderyje, Kolorado valstijoje, JAV, teigė, kad yra labai skeptiškas, bent jau tol, kol nepamatys daugiau įrodymų.
Duomenys prognozuoja, kad didesni nei 3280 metrų pločio ar didesni asteroidai ar kometos su mūsų planeta susiduria kas 600-700 tūkst. metų. Tačiau jei Garvino komandos duomenys teisingi, tai vien per pastaruosius milijoną metų Žemė jau patyrė keturis tokius susidūrimus.
