Vokiečių kilmės kompozitorius Ludwigas van Beethovenas turėjo daug sveikatos problemų – neteko klausos, turėjo virškinimo sutrikimų, kepenų ligą. Kompozitorius mirė 1827 m., būdamas 56 m. amžiaus, veikiausiai dėl kepenų ligos.

Mįslingiausia – klausos praradimo priežastis. Kompozitoriui įžengus į trečią dešimtį, jam pradėjo prastėti klausa. L. Beethovenas (dėl šios priežasties po dvidešimties metų jis nebegalėjo groti) parašė laišką, prašydamas, kad specialistai ištirtų jo būklę.

Žurnale „Current Biology“ aprašytas šiuolaikinių mokslininkų tyrimas – jie paėmė DNR iš išlikusių L. Beethoveno plaukų sruogų, norėdami išsamiau ištirti kompozitoriaus sveikatos problemas.

Tyrėjai nustatė dviejų trečdalių kompozitoriaus genomo seką ir ieškojo galimų jo ligų priežasčių. Paaiškėjo, kad kūrėjas turėjo genetinį polinkį kepenų ligoms ir sirgo hepatitu B, bent jau kelis paskutinius savo gyvenimo mėnesius.

„Man patiko šis tyrimas. Žymaus, anksčiau gyvenusio žmogaus tyrimas – tarsi kelionė laiku“, – teigė tyrime nedalyvavęs medicinos genetikas Robertas Greenas. Pasak jo, įdomiausia tai, kad buvo padaryta originalių atradimų.

Keli L. Beethoveno draugai turėjo jo plaukų sruogų – anais laikais tai buvo įprastas dalykas. Iš aštuonių išlikusių plaukų sruogų tyrėjai išskyrė DNR. Ankstesnio tyrimo autoriai nesėkmingai mėgino išskirti DNR iš kompozitoriaus palaikų, o dabar, patobulėjus technologijoms, tapo įmanoma išskirti DNR iš labai senų bandinių.

„Jau vien tai, kad pavyko gauti medžiagos tyrimams, yra nuostabu“, – teigė tyrime nedalyvavęs Vienos medicinos universiteto teismo medicinos specialistas Christianas Reiteris.

Vienoje sruogoje buvo per mažai DNR tyrimui, dar viena sruoga pasirodė esanti neautentiška. Šiaip ar taip, penkių sruogų DNR sutapo, jos priklausė tam pačiam europiečiui, o galutiniai tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad plaukų sruogos – tikrai kompozitoriaus.

„Tirdami plaukų sruogas, mokslininkai nerado jokių genetinių duomenų, kurie paaiškintų L. Beethoveno apkurtimą arba virškinamojo trakto problemas. Nerasta paaiškinimų ir stipriems pilvo skausmas, kurie vargino jį suaugusį, ar ilgiems diarėjos protrūkiams.

Tiesa, mokslininkai padarė išvadų, kad kelis paaiškinimus beveik garantuotai galima atmesti: mažai tikėtina, kad virškinamojo trakto problemas sukėlė laktozės netoleravimas ar celiakija, taip pat menka tikimybė, kad dėl to kaltas dirgliosios žarnos sindromas.

Iš kelių Beethoveno DNR rastų kepenų ligų rizikos veiksnių mokslininkai nustatė vieną genetinį variantą, kuris būtų patrigubinęs riziką susirgti kepenų ligomis, rašo „Science News“ žurnalistė Freda Kreier. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad kompozitorius gausiai vartojo alkoholio, tad kepenų ligų rizika būtų labiau tikėtina. Naujasis atradimas, kad jis sirgo hepatitu B, kuris pažeidžia kepenis, tik sustiprina įrodymus.

„Matome, kad tai – labai svarbus kepenų ligų rizikos veiksnys, ypač drauge su kitais veiksniais – alkoholizmas ir hepatitas B yra svarbūs veiksniai“, –pasakojo tyrimo bendraautorius, Kembridžo universiteto (Anglija) biologijos antropologas Tristanas Beggas.

Komanda negalėjo tiksliai įvardyti mirties priežasties ir nenustatė, kada ir kaip jis užsikrėtė hepatito B virusu. Straipsnyje pabrėžiama – analizę ribojo senų mėginių kokybė ir tai, kad genetinės ligų priežastys nėra iki galo išaiškintos.

Tiesa, tyrėjai padarė dar vieną atradimą: L. Beethoveno DNR palygino su šiuo metu gyvenančių žmonių, kurie turi su kompozitoriumi bendrą protėvį iš XVI a. Jų Y chromosomos nesutapo, o tai rodo, kad vienas iš tiesioginių L. Beethoveno protėvių susilaukė nesantuokinio vaiko.

Komentarai ()