Tai – ne galaktika, tai – juodoji skylė. Ir ji kaip tik atsigręžė į Žemės pusę ()
Nauji tyrimai rodo, kad objektas, kadaise laikytas radijo galaktika, iš tikrųjų yra aktyvi juodoji skylė, pakeitusi kampą ir atsisukusi tiesiai į Žemę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tolimoje galaktikoje esanti supermasyvi juodoji skylė, skleidžianti spinduliuotę beveik šviesos greičiu, pakeitė savo kampą net 90 laipsnių kampu ir atsigręžė tiesiai į Žemę – ir toks staigus posūkis glumina fizikus.
Aktyvieji galaktikų branduoliai (AGN) – tai alkanos juodosios skylės, esančios daugelio kitų galaktikų branduoliuose, kurios kaupia medžiagą ir išmeta galingus didelės energijos dalelių srautus, vadinamus reliatyvistinėmis čiurkšlėmis. AGN klasifikuojami pagal tai, kuri AGN dalis nukreipta į Žemę.
PBC J2333.9-2343 – tai didelė, maždaug 4 mln. šviesmečių skersmens galaktika, anksčiau buvo klasifikuojama kaip radijo galaktika, t. y. jos AGN spinduliavimo srovės buvo nukreiptos nuo žemės. Tačiau žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtuose naujuose tyrimuose galaktika perklasifikuota į blazarą, o tai reiškia, kad juodosios skylės čiurkšlės dabar nukreiptos tiesiai į Žemę.
„Mūsų hipotezė buvo, kad supermasyvios juodosios skylės reliatyvistinė čiurkšlė pakeitė savo kryptį, o kad patvirtintume šią mintį, turėjome atlikti daug stebėjimų“, – pranešime sakė pagrindinė tyrimo autorė, astrofizikė Lorena Hernandez-Garcia.
L.Hernández-García su kolegomis stebėjo PBC J2333.9-2343 beveik visame elektromagnetiniame spektre – nuo radijo bangų iki gama spindulių. Jų stebėjimai parodė, kad ši galaktika pasižymi blazarams būdingomis savybėmis: ji ryškėja ir gęsta kaip blazaras, turi panašias sroves. Taigi, jie padarė išvadą, kad šis objektas greičiausiai buvo blazaras.
Tyrėjai taip pat pastebėjo dvi sritis – jose AGN čiurkšlės sąveikauja su aplinkinėmis dujomis – kuriose kai kurios čiurkšlės buvo išryškėjusios anksčiau. Tačiau šio blazaro sritys yra „labai senos“, sakė L.Hernandez-Garcia.
Šios „miegančios“ sritys liudija, kad čiurkšlės iš tikrųjų pakeitė kryptį. Nėra visiškai neįprasta, kad galaktikos čiurkšlės atsiranda skirtingose vietose. Tačiau ankstesniuose pavyzdžiuose buvo dvi tokios sritis, o tai reiškia, kad įsijungdavo ir išsijungdavo dvi atskiros čiurkšlės. Panašu, kad PBC J2333.9-2343 atveju yra tik vienas aktyvumo šaltinis, kuris pakeitė kryptį.
Kas lėmė šį didelį pokytį? Astronomai tai vis dar aiškinasi. Manoma, kad kita didelė galaktika susidūrė su PBC J2333.9-2343 ir sujaukė visų joje esančių objektų orientaciją.
Norint įminti šią mįslę, reikia daugiau stebėjimų.
Parengta pagal „Live Science“.
