Naujame vaizde ypač aiškiai matyti planetą supantys žiedai, jos palydovai, taip pat Urano atmosferos ypatybės.

Saturnas turi garsiausius Saulės sistemos žiedus, tačiau kai kurios kitos planetos taip pat turi žiedų sistemą, nors jos nėra tokios ryškios. Septintoji planeta nuo Saulės – Uranas, taip pat turi žiedus (kaip ir Neptūnas ir Jupiteris).

Dėl itin jautrių instrumentų Webbo kosminis teleskopas galėjo detaliai parodyti, kaip atrodo ledo milžino žiedai. Naujuose vaizduose galima pamatyti ir kai kuriuos planetos palydovus, rašo „Space“.

Neseniai Webbo kosminiu teleskopu užfiksuoti stulbinantys Urano vaizdai, leidžiantys išsamiai pamatyti 11 iš 13 žinomų planetos žiedų. Kai kurie iš šių žiedų yra tokie ryškūs, kad tarsi susilieja.

Pirmą kartą silpnus Urano žiedus erdvėlaivis „Voyager 2“ nufotografavo dar 1986 m. Bet tai buvo visiškai kitoks planetos vaizdas ir dažniausiai nuotraukose buvo tiesiog mėlynas didžiulis rutulys, neturintis aiškių išorinių bruožų. Tačiau naujasis Webbo teleskopo vaizdas visiškai kontrastuoja su beveik 40 metų senumo vaizdais.

Uranus has never looked better. Really.

Only Voyager 2 and Keck (with adaptive optics) have imaged the planet's faintest rings before, and never as clearly as Webb’s first glimpse at this ice giant, which also highlights bright atmospheric features. https://t.co/aE3rJIqVKy pic.twitter.com/RZElIRkudl

— NASA Webb Telescope (@NASAWebb) April 6, 2023

Nors Uranas pasirodo nauju pavidalu su skirtingais žiedais aplink jį, jis vis dar yra ta pati mėlyna sfera, sudaryta iš užšalusio vandens, metano ir amoniako, dengiančio nedidelę uolinę planetos šerdį.

Uranas yra labai keista planeta. Joje yra žemiausia temperatūra iš visų mūsų saulės sistemos planetų. Taip pat Uranas sukasi aplink Saulę labai dideliu savo ašies posvyriu, todėl mokslininkai teigia, kad planeta, keliaujant aplink mūsų žvaigždę, atrodo gulinti ant šono.

Uranus and six of its moons, seen with #JWST. pic.twitter.com/eidOQAjaWu

— Paul Byrne (@ThePlanetaryGuy) April 6, 2023

Dėl tokio Urano ašies pasvirimo viename pusrutulyje kas 42 metus būna labai šalta ir visada tamsu, o kitame – priešingai. Tas pats pasakytina ir apie planetos ašigalius, kai vienas jų nuolat apšviestas Saulės, o kitas keturiems dešimtmečiams paniręs į tamsą.

Mokslininkų teigimu, dabar šiauriniame Urano ašigalyje „pavasaris“, todėl į Saulę pasukta šiaurinio poliaus ledo kepurė atrodo daug ryškesnė. Beje, pirmą kartą mokslininkams tokį efektą Urano ašigalyje pavyko aptikti tik Webbo teleskopo vaizdo pagalba. Poliarinė ledo kepurė atrodo kaip balta dėmė mėlyname planetos fone. Kalbant apie kitą sezoną ledo milžino šiauriniame ašigalyje, „vasara“ čia ateis tik 2028 m.

Visai netoli poliarinės kepurės, jo kairėje pusėje, taip pat kairiajame Urano pakraštyje, matomi du labai ryškūs debesys. Pasak mokslininkų, tokie debesys yra dažnas reiškinys planetoje, tačiau juos galima pamatyti tik infraraudonųjų spindulių diapazone. O Webbo kosminis teleskopas turi tokią galimybę.

Astronomai mano, kad tokie debesys yra atmosferinių audrų atsiradimo Urane rezultatas.

Urano vaizde galma pamatyti 6 iš 27 planetos palydovus, kurie geriau atspindi šviesą ir todėl šviečia labai ryškiai. Kiti Urano palydovai yra per silpni ir nepateko į kadrą.

Uraną 1781 m. atrado astronomas Williamas Herschelis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()