Archeologus sužavėjo paslaptingasis Sidabrinių rankų kapas: nežinoma, kodėl žlugo ši galinga civilizacija (Foto)  ()

2012 metais grupelė archeologų, vykdę kasinėjimus viename Italijos regione, tikėjosi atrasti etruskų kapavietę, istoriniuose šaltiniuose minimą Saulės ir Mėnulio kapo pavadinimu, ne taip seniai – dar XVIII ir XIX a. – buvusią gausiai turistų lankomu objektu. Deja, aptikti konkrečiai to kapo archeologams nepavyko. Užtat jie rado kitą – Sidabro rankų kapą. Kas tai per kapas, gavęs tokį neįprastą pavadinimą?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mįslingo kapo atradimas

Jeigu gyventumėte XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje, veikiausiai, kaip ir daugelis, išvyktumėte į didįjį turą po Europą. Tą paminėtą „daugelį“ tada sudarė aukštuomenei priklausę pasiturintys jauni vyrai. Didysis turas po Europą buvo savotiškas perėjimo į brandą ritualas, kurį praktikavo galybė elitui atstovavusių jaunuolių, su užmoju naršiusių Senąjį žemyną ir noriai pasinerdavusių į klasika tapusios senovės ir Renesanso epochos kultūrinį paveldą, rašo iflscience.com.

Pasižvalgyti už gimtųjų horizontų ir, žinoma, praplėsti akiratį siekdavę jaunuoliai lankydavosi kuo įvairiausiose Europos vietose, tačiau galop paprastai nukakdavo į Italiją, o konkrečiau – per maždaug 120 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Romos buvusius Vulcus.

Per XVIII a. pabaigoje čia vykdytus kasinėjimus pavyko aptikti begalę kapaviečių, drauge pavadintų „Necropoli dell’Osteria“ (Tavernos nekropoliu), datuojamu VII–IV a. pr. Kr. ir priskiriamu mįslingai tuo metu čia gyvenusių etruskų kultūrai.

Nekropolyje būta nemažai įspūdingų, gausiai išdekoruotų kapų, kuriems, kad taptų dar didesniu masalu turistams, buvo sutekti impozantiški vardai. Taip radosi Saulės ir Mėnulio kapas, Inkrustuotų lubų kapas ir kt. Deja, nepaisant tuometinio vietovės populiarumo, ilgainiui dėmesys senienoms ėmė blėsti, kapų lankytojų – mažėti, todėl net tikslios kapų vietos su laiku buvo pamirštos.

Štai kodėl Carlo Casi, archeologo iš Vulcų archeologinio parko, vadovaujamos komandos darbą – naujos teritorijos su daugiau nei 20 kapų, laidojimo rūsių ir stambių laidojimo kompleksų atradimą – tenka laikyti svarbiu įvykiu.

Vienas iš aptiktų kapų gavo Sidabro rankų kapo pavadinimą. Jis sietinas su pora sidabrinių plaštakų, rastų centrinėje patalpoje. Plaštakos, ypač kairioji, – stebėtinai puikiai išsilaikęs reliktas, liudijantis apie nepriekaištingus jas pagaminusio meistro įgūdžius. Plaštakos suformuotos gana tiksliai, ant pirštų galima įžvelgti aukso pėdsakų, na, o nagai veikiausiai buvo padengti aukso plokštelėmis.

 

 

Atsižvelgdami į radinio vietą laidojimo komplekse, taip pat į šalimais rastų vertybių kiekį, archeologai priėjo išvadą, kad kapas veikiausiai priklausė turtingai etruskų šeimai.

Langas į etruskų kultūrą

Etruskai – tai dabartinėje Italijoje gyvenusi tauta, savo, kaip civilizacijos, apogėjų pasiekusi VI a pr. Kr.

Etruskai garsėja dėl tiems laikams pažangios kultūros, ypač išvystytų amatų, dirbinių iš bronzos ir kt. Dėl jų kilmės mokslininkai iki šiol nesutaria, bet jų žlugimą tenka sieti su Romos iškilimu ir jos įsigalėjimu Italijos užimamame pusiasalyje. Vulcuose aptiktos kapavietės yra bene daugiausia etruskų civilizaciją menančių artefaktų teikiantis šaltinis.

 

 

Iš pirmo žvilgsnio neįprastai atrodančios sidabrinės plaštakos gali suteikti vertingų žinių apie savitas etruskų praktikuotas laidojimo apeigas – senovės Graikijos laikus siekiančią tradiciją.

Sidabrinės plaštakos, kaip manoma, priklausė iš medžio išskaptuotai apžadinei statulai, kurios paskirtis – saugoti mirusiojo sielą po kremavimo arba palaidojimo. Prie tokių statulų dažnai būdavo pritvirtinamos plaštakos iš bronzos arba sidabro, taigi, archeologų radinys – vienas tokių plaštakų pavyzdžių.

Apžadinės statulos būdavo įvairių pavidalų: galėjo vaizduoti kokią nors antgamtinę būtybę, karį ar net velionį. Čia aptariamos sidabrinės plaštakos, kaip spėjama, priklausė moterį vaizduojančiai statulai, galėjusiai būti kape poilsį radusios moters simboliu.

 

 

Archeologai taip pat aptiko violetinio audeklo gijų, kuriomis, kaip manoma, prie statulai užvilkto drabužio galėjo būti pritvirtinti auksiniai papuošimai. Dar buvo rasta auksinių rutuliukų, fajanso šukių, gintaro ir kaulo karoliukų, iš kurių galėjo buvo suverti keli vėriniai.

Nors ir neaišku, kas buvo su šiais daiktais palaidotas žmogus, jo kapo radiniai ir, žinoma, sidabro plaštakos leidžia manyti jį buvus ypač pasiturintį. Tikra tiesa, kad kasinėjant Vulcus ir kitur plytinčias kapavietes pavyko rasti ir daugiau statulų rankų, bet visos jos buvo iš bronzos, be to, pagamintos ne taip preciziškai kaip sidabrinės plaštakos. Jos ir kiti Sidabro rankų kape aptikti daiktai neabejotinai suteks vertingų įžvalgų į tolimais laikais egzistavusių tautų gyvenimo ir mirties suvokimą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(17)
(0)
(17)

Komentarai ()