Gegužės 6 d. Londone karūnuojant karalių Karolį III, ceremonijoje bus naudojamas Likimo akmuo, kuriam mažiausiai 800 metų. Nepaisant ilgos akmens istorijos, mokslininkai tik neseniai pastebėjo niekada anksčiau nedokumentuotus simbolius ir kitas anomalijas, skelbiama pranešime.

Šios anomalijos – vario lydinio dėmė ir gipso liekanos – leidžia manyti, kad istorinis akmuo turi nežinomų istorijos aspektų, kurie nėra užfiksuoti dokumentuose.

XIII a. akmuo buvo naudojamas Škotijos monarchų karūnavimo ceremonijose, o šiais laikais jis naudojamas Jungtinės Karalystės monarchų karūnavime. Šiuolaikinės ceremonijos metu akmuo dedamas į karūnacijos sostą, ant kurio sėda monarchas. 1296 m. akmuo buvo pagrobtas ir pervežtas iš Škotijos į Angliją – ir grąžintas tik XX a. Jo istorija iki XIII a. nėra aiški.

Dabar akmenį prižiūrinčios viešosios įstaigos „Historic Environment Scotland“ mokslininkai atliko lazerinį artefakto skenavimą, mokslinius tyrimus ir atskleidė naujos informacijos apie reliktą.

Romėniški skaičiai?

Tarp naujųjų radinių – ženklai, panašūs į romėniškus skaitmenis. Tarp jų yra trys X formos ženklai, o po jų – ženklas, panašus į raidę „V“.

„Romėniški skaitmenys anksčiau nebuvo užfiksuoti, – sako Škotijos istorinės aplinkos tyrimų ir klimato kaitos skyriaus vadovas Ewanas Hyslopas. – Nežinome, kodėl jie buvo iškalti ir ką jie reiškia, tačiau tikimės, kad tai bus tolesnių tyrimų sritis“.

Gali būti, kad raižiniai yra net ne romėniški skaičiai, o kiti simboliai, teigia Glazgo universiteto (Škotija) vyresnysis archeologijos dėstytojas Ewanas Campbellas, nedalyvavęs naujame tyrime.

„Manau, kad abejotina, ar tai skaičiai – labiau tikėtina, kad tai grubūs kryžiai“, – sako jis. Remdamasis akmens nusidėvėjimu ir ženklų padėtimi, archeologas įtaria, kad jie buvo išraižyti akmenyje kažkada po 1296 m., kai akmuo buvo perkeltas iš Škotijos į Angliją.

Užuominos apie relikviją ir kopiją

Panaudoję rentgeno spindulių fluorescencijos (XRF) analizę – santykinai nedestruktyvų metodą, kuriuo matuojama medžiagų -pavyzdžiui, uolienų, mineralų ir nuosėdų, cheminė sudėtis – tyrėjai taip pat nustatė, kad ant akmens yra vario lydinio dėmė. Ši išvada leidžia manyti, kad tam tikru akmens istorijos laikotarpiu ant jo kurį laiką buvo padėtas varinis arba žalvarinis daiktas.

„Be abejo, svarbesnis rezultatas yra vario dėmių buvimas ant paviršiaus, – sako E.Campbellas. – Tai leidžia manyti, kad ant akmens ilgą laiką buvo padėtas koks nors objektas, galbūt relikvija – pavyzdžiui, šventojo varpas“.

Relikvijos buvo populiarios viduramžiais ir kartais tai būdavo fiziniai palaikai – pavyzdžiui, šventojo kaulai, patalpinti į metalinį indą (pavyzdžiui, varinį). Relikvijos taip pat galėjo būti su tokiu asmeniu susiję artefaktai. Pavyzdžiui, populiarios relikvijos buvo medžio gabalėliai, kurie, kaip teigiama, buvo nuo kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus.

Analizė taip pat atskleidė, kad ant Likimo akmens yra gipso pėdsakų. Tai leidžia manyti, kad tam tikru metu galėjo būti padarytas gipsinis artefakto atspaudas.

Gipso egzistavimas yra netikėtas, nes jokiuose dokumentuose neminima, kad būtų buvusi daroma akmens kopija, sako Stirlingo universiteto (Škotija) paveldo ir išsaugojimo profesorė Sally Foster. „Nesu susidūrusi su jokiomis istorijomis ar įrodymais, kad akmuo būtų tokiu būdu nukopijuotas“, – teigia ji.

Nors neaišku, kaip gipsas pateko ant akmens, naujausi skenavimai ir tyrimai palengvins mokslininkams tyrimus. Likimo akmuo retai judinamas, todėl mokslininkams ir visuomenei nelengva jį visą apžiūrėti iš arti ar ilgesnį laiką.

Atlikus lazerinį skenavimą, buvo sukurtas virtualus 3D akmens atvaizdas, kurį dabar mokslininkai ir visuomenė gali pamatyti internete.

„Dabar, kai yra [internetinis modelis], visi galime patys pamatyti ir peržiūrėti kai kuriuos radinius – visi galime tapti detektyvais, jei ieškosime būdų, kaip akmuo laikui bėgant keitėsi dėl veiklos, palikusios pėdsakus jo paviršiuje“, – sako S.Foster.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()