Kodėl tiksliai nežinome, kas išrado ratą ir kitus įrankius? Pateikė įdomų atsakymą ()
Ar įmanoma sužinoti, kas išrado ratą? Ne kokioje tautoje ar regione jis ar ji gyveno, bet kuris žmogus ar grupė tai padarė? Ar vis dėlto tai yra kvailas klausimas? Juk atrodo, kad raštas atsirado panašiu metu – bet net jei nėra dokumento ar akmens raižinio, kuriame apie tai būtų kalbama, ar pasakojimai apie tokį išradėją nebūtų sklidę iš lūpų į lūpas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia panagrinėkime rato išradimą ir kodėl jį taip gaubia paslaptis. Tada galėsime eiti toliau – nes ratas yra tik vienas iš daugelio lemtingų technologijų pavyzdžių, kurių išradėjai beveik neabejotinai niekada nebus žinomi.
Ratas ir raštas
Turime tvirtų įrodymų, kad prieš 5000 metų Europoje jau buvo naudojami ratai. Tuo tarpu seniausias žinomas raštas taip pat datuojamas šiek tiek daugiau nei 5000 metų – tik jis buvo paremtas paveikslėliais, o abėcėlei prireikė dar kelių šimtų metų. Šie du išradimai nėra visiškai vienalaikiai, tačiau jie yra beveik tokie pat artimi.
Tačiau neatrodo, kad tos pačios visuomenės naudojo abu išradimus. Seniausios žinomos rašto sistemos aptinkamos Mesopotamijoje ir Egipte, o seniausi žinomi ratai yra iš Europos. Tai leidžia manyti, kad šias dvi technologijas skirtingose vietose išrado skirtingi žmonės. Neturime duomenų apie žmogų, kuris išrado ratą, bent jau iš dalies todėl, kad jo visuomenėje nebuvo rašto – nors kiti jį turėjo, rašo žurnalo „New Scientist“ autorius Michaelas Marshallas.
Žinoma, archeologiniai duomenys yra neišsamūs. Gali būti, kad mums trūksta kai kurių ratų ir (arba) žodžių pavyzdžių – o iš tikrųjų visuomenė, kurioje buvo išrastas ratas, turėjo ir raštą. Tačiau kol kas vis dėlto neatrodo, kad taip būtų buvę.
Reikalas tas, kad net ir tada, kai visuomenės pradeda kurti rašytinius įrašus, išradėjai dažnai vis tiek nebūna įamžinami rašytiniuose šaltiniuose. Tai lemia kelios priežastys.
Viena iš jų yra ta, kad pirmasis raštas buvo skirtas tik elitui. Jis daugiausia buvo naudojamas tokiems dalykams kaip mokesčių apskaita ir propaganda. Tik vėliau žmonės pradėjo rašyti ir kitomis temomis.
Tačiau net ir tada, kai rašymas iš tikrųjų paplito, dažnai vis tiek nežinome, kas ką išrado. Anglų lankininkai savo ilgaisiais lankais pakeitė viduramžių Europos karybos eigą tuo metu, kai buvo aprašoma daugybė dalykų – bet mes neturime jokio supratimo, kas sugalvojo šių ginklų dizainą. Net ir šiuolaikiniais laikais nežinome, kas išrado bitkoiną.
O dabar prieiname prie to, kaip išradimas iš tikrųjų veikia praktikoje.
Ratas 2.0
Gana retai pavyksta atsekti vienintelę technologijos kilmę. Vietoj to, dauguma technologijų išrandamos kelis kartus, tą padaro skirtingi žmonės skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Kažkuriuo metu viena iš versijų tampa populiaria, bet nors ir norėtųsi tos versijos kūrėją vadinti oficialiu išradėju, paprastai tai būtų pernelyg didelis visko supaprastinimas.
Geras to pavyzdys yra tas pats ratas. Jis iš tikrųjų paplito tik praėjus tūkstančiams metų po pirminio išradimo – iš dalies dėl to, kad buvo sukurti tikrai lygūs keliai ir takai. Prieš tai ratai buvo mažai naudingi.
Ratams, kaip ir daugumai išradimų, prireikė daug laiko, kol jie prigijo. Negalima pamiršti, kad archeologiniais radiniais dažniausiai tampa tik tie dalykai, kurie plačiai paplinta – taigi, jei turime ratus, pagamintus prieš 5000 metų, jie tikriausiai buvo išrasti gerokai anksčiau, bet nebuvo plačiai išplitusiais. Pirminiai išradėjai buvo mirę ir pamiršti iki to laiko, kai ratai buvo naudojami tiek, kad išradimas jau buvo tapęs vertu dėmesio.
Kažkas panašaus tikriausiai pasakytina ir apie raštą. Sudėtingos rašto sistemos atsirado ne visiškai susiformavusios, o išsivystė iš paprastesnių, kurios galėjo būti sukurtos prieš dešimtis tūkstančių metų. Pavyzdžiui, viename „New Scientist“ straipsnyje keliama versija, kad akmens amžiuje ant urvų sienų išpieštos rankos su trūkstamais pirštais yra ankstyvoji ženklų kalbos forma. Nuo to nesunku nutiesti liniją iki piktografinių kalbų – pavyzdžiui Egipto hieroglifų.
Nematomi išradimai
Mūsų bandymus atkurti išradimų istoriją dar labiau apsunkina tai, kad daugelis technologijų yra nematomos – nes retai išlieka. Iš medžio pagaminti daiktai išsilaiko prasčiau nei padaryti iš akmens, tačiau tai nereiškia, kad prieš 100 000 metų žmonės nenaudojo medžio – tai tik reiškia, kad jis supuvo.
Pavyzdžiui, kovo mėnesį paskelbtame tyrime buvo nagrinėjamos gyvūnų liekanos iš Panga ya Saidi urvo Kenijos pietryčiuose, kuriame žmonės (su pertraukomis) gyveno 78 000 metų. Žmonių buvimo metu čia buvo daug vidutinio dydžio gyvūnų – nykštukinių antilopių ir antilopių dukerių, taip pat krūminių kiaulių – liekanų, ir kai kurių iš jų kaulai buvo su pjūvių žymėmis, liudijančiomis apie skerdimą.
Tai ne tie gyvūnai, kuriuos medžiotum ietis su akmeniniais antgaliais. Mokslininkai mano, kad senovės žmonės naudojosi nuotoliniais gaudymo būdais – pavyzdžiui, spąstais, tinklais ir gaudyklėmis. Bet tokie įrankiai yra „archeologiškai nematomi“: jie neišlieka. Apie tai, kad žmonės juos naudojo, galima spręsti tik ištyrus gyvūnų liekanas.
Kas buvo tie kūrybingi genijai, kurie sugalvojo ratą, tinklus ir rašytinį žodį? Mes nežinome ir negalime žinoti. Bet kai įsivaizduojame praeities išradėjus, svarbu neprimetinėti jiems savo išankstinių kultūrinių nuostatų. Kai kurie istorikai gali manyti, kad rato išradėjas buvo suaugęs vyras, tačiau lygiai taip pat galėjo būti ir moteris. Galimas daiktas, kad tai buvo autistas ar autistė – kas, kaip teigiama, prisideda prie išradingumo.
Išradėjas taip pat galėjo būti vaikas: daugelis archeologų randamų keistesnių artefaktų iš tikrųjų gali būti žaislais. Norisi manyti, kad ratai buvo išrasti transportui arba grūdams malti – tačiau pirmieji ratai galėjo būti ir žaislai, svarsto M.Marshallas.
Parengta pagal „New Scientist“.
