Per pastaruosius šimtus metų pasikeitė praktiškai viskas: transportas, medijos, mūsų mitybos ir gyvenimo įpročiai. Tačiau kapinės per daugelį metų išliko identiškos ir lankymasis kapinėse daug kam vis dar asocijuojasi ne su ramybe ir mirusiųjų prisiminimu, bet su darbu ir kapų tvarkymu. Visgi „Ramybės sodo“ projekto vadovas Paulius Bružas teigia siekiantys sukurti naujos kartos kapines, kurios atitiktų XXI-ojo amžiaus gyvenimo būdą ir vertybes.

Pasak P. Bružo, šios, lietuvių įmonių grupės „CH Group“ projektuojamos, naujojo amžiaus kapinės – tai daugiau nei tik paskutinio poilsio vieta. Tai yra graži, rami ir ekologiška aplinka, kruopščiai sukurta taip, kad tiek gyviesiems, tiek išėjusiesiems suteiktų unikalią ir asmeninę patirtį, tuo pačiu išlaikant didžiulę pagarbą mirusiajam ir jo atminimui.

Prioritetas estetikai ir ekologijai

„Ramybės sodas“ turi unikalią aplinką natūralaus sodo širdyje, kur auga aukšti medžiai, vešli žaluma ir tvyro rami atmosfera, suteikianti ramybę apmąstymams ir kontempliacijai. Tad vieta šioms kapinėms yra parenkama taip, kad jos nereikėtų modifikuoti ir ji spinduliuotų ramybe be papildomo žmogaus įsikišimo. Tai – paguodos ir nusiraminimo vieta, kur lankytojai gali ateiti pagerbti ir prisiminti savo artimuosius taikioje ir ramioje aplinkoje.

Vienas iš išskirtinių naujųjų laikų kapinių bruožų – dėmesys tvarumui ir atsakomybei už aplinką. „Mūsų laidojimo praktika yra sugalvota taip, kad kuo labiau sumažintų poveikį ekologijai ir užtikrintų aplinkos apsaugą ateities kartoms. Sprendžiame ir dar vieną itin svarbią problemą – vietos trūkumą – kadangi laidojimui naudojame ne standartinius karstus, o urnas su patentuojama kapo struktūra, vos keturių hektarų teritorijoje tai leidžia sutalpinti apie 30 tūkstančių kapų, kuriuose telpa 5-20 urnų, priklausomai nuo grunto, tad poveikis aplinkai tampa žymiai mažesnis, o pačios kapinės atrodo žymiai estetiškiau“, – sako P. Bružas.

Šio modelio kapinėse visi antkapiai yra vienodo dydžio ir lašo formos, taip siekiama simbolizuoti lygybę tarp išėjusių anapilin. Ši struktūra yra įkasta į žemę, bet tuo pačiu yra ir išsikišusi išorėje, tad tai savotiškai parodo ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. „Be to, dėl tokio pasirinkto modelio, eliminuojamos lenktynės tarp skirtingų antkapių, siekiant pasirinkti kuo didesnį ir gražesnį – mirtis mus visus sulygina ir mes norime tai atvaizduoti“, – papildo projekto idėjos autoriai.

Langas į žmogaus praeitį

Kadangi visi „Ramybės sodo“ antkapiai bus lygūs, dalis žmonių galėtų pasigesti suasmeninimo ir konkretaus šeimos nario įamžinimo. Tačiau tradiciniai antkapiai neturi daug informacijos, o šie antkapiai turės specialius QR kodus, kuriuos nuskanavus galima bus matyti visą išėjusiojo žmogaus istoriją, vaizdo įrašus, jo biografiją, matyti jo vietą giminės medyje ir pan. informaciją, kurią įkels artimieji ir kuri ateities kartoms bus tarsi laiko kapsulė – be abejo, jeigu šiais duomenimis pasidalinti pasirinks artimieji. Kitaip tariant, tokiu būdu yra sukuriamas virtualus konkretaus asmens ar net visos giminės muziejus.

Toks sprendimas gali būti itin aktualus po daugelio metų, kuomet „Ramybės sode“ bus palaidota jau kelios kartos žmonių, su kuriomis, galimai, jaunesni giminės atstovai dar nebus susipažinę. Tai leidžia lengvai susipažinti su tuo, kokį gyvenimą nugyveno artimieji ir iš dalies palaikyti ryšį su savo artimu žmogumi net ir jam mirus: galbūt žmogaus jau fiziškai nebėra, tačiau prisiminimai išlieka.

Svarbu ir tai, kad „Ramybės sodas“ bus prižiūrimas administracijos, o žmonės į jį atvyks tik pabūti su savo artimaisiais. Tai leidžia išlaikyti maksimalią pagarbą ir estetiką išėjusiesiems, o juos aplankyti atvažiuojantiems artimiesiems tai suteikia galimybę tiesiog būti ramybėje šalia savo artimojo kapavietės vietoje to, kad būtų atvykstama dirbti ir tvarkyti kapą.

Šiuo metu siekia veikti franšizės principu

Šiuo metu „Ramybės sodo“ kapinės – dar tik idėjos stadijoje, tačiau jau aktyviai bendraujama su potencialiais partneriais Lenkijoje, Prancūzijoje ir kitur. Be to, P. Bružas teigia, kad planuojama šį konceptą plėtoti franšizės būdu. Kitaip tariant, investuotojai galės įsigyti idėją su visomis „Ramybės sodo“ komandos žiniomis ir pagalba, ir sukurti „Ramybės sodą“ savo pasirinktame mieste ar net kitoje šalyje.

„Vis daugiau žmonių pasaulyje vietoje tradicinių laidotuvių renkasi kremavimą. Ypač išsiskiria Japonija, kur kremavimą renkasi net 99 proc. žmonių. Tačiau kapinės dažnai vis dar yra tradicinės, o dalyje jų vietos nebeliks jau per artimiausius 50 metų. Be to, ir mūsų atlikti tyrimai rodo, kad poreikis naujoviškam sprendimui yra. Norime, kad kapinės žmonių nebeslėgtų. Mūsų tikslas yra taip, kad kapinėse būtų švenčiamas ir prisimenamas žmogaus gyvenimas, o ne liūdima dėl jo išėjimo“, – apibendrina P. Bruža.

Patentavimo nauda: kodėl reikia saugoti savo išradimus?

Teisinių paslaugų grupės „Metida“ Patentų teisės departamento vadovas Dr. Jacekas Antulis teigia, kad dažniausiai esame įpratę kalbėti apie aukštųjų technologijų intelektinės nuosavybės apsaugą, tačiau sričių spektras, kuriose vis daugiau patentuojama, plečiasi. Pavyzdžiui, kad ir šis mūsų šalyje patentuotas naujos kartų kapinių konceptas, kuris gali pasiekti tarptautinį pripažinimą dėl savo išskirtinumo.

„Šiuolaikinis verslo pasaulis yra labai konkurencingas, todėl svarbu užtikrinti savo išradimų ir intelektinės nuosavybės apsaugą patentų pagalba. Šiuo atveju patentuojama pasaulio mastu, nes projektas turi didelį potencialą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Patentuodamas savo produktus ir technologijas, verslas apsaugomas nuo kopijavimo. Patentas padeda užtikrinti finansinę naudą ir leidžia kurti naujas inovacijas, skatinant augimą. Patento savininkas įgyja teises gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą ir kartu uždraudžia tai daryti konkurentams komerciniais tikslais“, - sako Dr. J. Antulis.

Nesant finansinei paramai, patentavimo procesas gali tapti sunkiai įveikiamu iššūkiu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios siekia apsaugoti savo intelektinę nuosavybę. Šiuo metu galima pasinaudoti ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos finansine parama, kuri skatina patentuoti savo išradimus paduodant nacionalines ar Europos patentų paraiškas. Tai yra vertinga galimybė, suteikianti finansinę paramą užtikrinant svarbių technologijų ir išradimų apsaugą.

Komentarai ()