Kur, remiantis senoviniais raštais, legendomis ir naujausiais atradimais, galėtų būti palaidotas Aleksandras Didysis? – domisi livescience.com.

Būdamas 32 metų Aleksandras Didysis (Aleksandras Makedonietis) užkariavo imperiją, kuri driekėsi nuo Balkanų iki dabartinio Pakistano, ir tapo vienos didžiausių senovės pasaulio imperijų valdovu.

Nepaisant jo sėkmės ir šlovės, šiandien neįmanoma atiduoti jam pagarbos, nes jo paskutinio poilsio vieta yra paslaptis.

Tačiau ar, remiantis senovės raštais, legendomis ir naujausiais atradimais, yra kokių nors užuominų, kur palaidotas Aleksandras Didysis?

Didysis Makedonijos generolas mirė Babilone 323 m. pr. m. e., o jo imperija netrukus žlugo, nes jo generolai ir pareigūnai kovojo dėl valdžios.

Vienas iš jo generolų, Ptolemėjas, perėmė Aleksandro Didžiojo kūno kontrolę ir 321 m. pr. m. e. pervežė jį į Memfį Egipte, rašo Chrisas Nauntonas, egiptologas savo knygoje „Ieškant dingusių Egipto kapų“.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Aleksandro Didžiojo kūnas greičiausiai buvo laikomas Memfyje (senovės mieste, esančiame netoli Kairo), kol Aleksandrijoje buvo pastatyta kapavietė ir jo kūnas perkeltas į ją.

Neaišku, kada tai įvyko, tačiau tai galėjo užtrukti net kelis dešimtmečius, rašė Nauntonas. Istoriniai duomenys rodo, kad trečiojo amžiaus prieš Kristų pabaigoje Aleksandrijoje buvo pastatytas dar vienas Aleksandro kapas, vadinamas „Sema“ arba „Soma“, ir, atrodo, tai buvo paskutinis kapas, į kurį buvo paguldytas Aleksandras, rašė Nauntonas.

Neaišku, kur tiksliai yra šis paskutinis kapas. „Dabar kapo vieta gali būti po vandeniu – [senovės graikų istorikas] Strabonas nurodo, kad jis buvo „rūmų rajone“, kurio dalis dabar tikrai yra po vandeniu.

Tačiau ji galėjo būti ir toliau žemyno gilumoje – šaltiniai neleidžia mums būti dėl to tikriems“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Nauntonas.

Šį neaiškumą pastebėjo ir Andrew Erskine, Edinburgo universiteto Jungtinėje Karalystėje klasikinių mokslų profesorius.

„Senovės šaltiniai mums sako, kad Aleksandro kapas buvo šalia Ptolemėjų kapo Aleksandrijos rūmų komplekse, tačiau kur tiksliai, neaišku“, – elektroniniame laiške „Live Science“ sakė Erskinas.

Nauntonas „Live Science“ sakė, kad yra didelė tikimybė, jog Aleksandro Didžiojo kapas nebus rastas.

„Tikriausiai jis nelabai išliko – tai tikriausiai užtikrino šimtmečius trukęs žmogaus ir gamtos sunaikinimas bei šiuolaikinio miesto, kuris dabar visiškai uždengia senovinį, buvimas“, – sakė A. Nauntonas.

Jis pridūrė, kad net ir radus kapavietės liekanų, gali būti neįmanoma nustatyti, kad tai Aleksandro Didžiojo kapavietė.

Istoriniuose tekstuose pateikiama mažai informacijos apie tai, kaip atrodė kapavietė, o norint ją identifikuoti, gali prireikti užrašo ant kapo, sakė Nauntonas.

Nors paskutinio Aleksandro Didžiojo kapo vieta nežinoma, yra išlikusios dvi vietos, kuriose kurį laiką galėjo būti padėtas jo kūnas.

Viena iš jų yra kapavietė rytinėje Aleksandrijoje, žinoma kaip „alabastrinis kapas“.

Ant jo nėra jokio užrašo, tačiau jis yra nemažas; tikėtina, kad tai galėjo būti kapas, kuriame Aleksandras buvo laikomas po to, kai jo kūnas pirmą kartą buvo perkeltas į Aleksandriją, sakė Nauntonas.

Atrodo, kad ji datuojama maždaug III a. pr. m. e., o kai kurios jos konstrukcijos dalys panašios į kitas senovines kapavietes Makedonijoje.

Be to, ten yra sarkofagas, kuris buvo pastatytas Nektanebo II, faraono, kuris buvo priverstas bėgti iš Egipto apie 343 m. pr. m. e., kai į jį įsiveržė persai.

Seniai sklando legenda, kad jame kurį laiką buvo laikomas Aleksandro kūnas, galbūt po to, kai jis pirmą kartą buvo atgabentas į Memfį iš Babilono.

Dabar jis saugomas Britų muziejuje Londone.

2020 m. rudenį egiptologijos žurnale „Kmt“ paskelbtame straipsnyje nepriklausomas tyrėjas Endriu Čuggas (Andrew Chugg) pateikė argumentų, kodėl šiame sarkofage laikinai buvo laikomas Aleksandro kūnas.

Jis atkreipė dėmesį į senovinę istoriją, kurioje Nektanebas II nukeliavo į Makedoniją ir apvaisino Aleksandro motiną, todėl tapo Aleksandro Didžiojo tėvu.

Nors ši istorija greičiausiai išgalvota, ji rodo Nektanebo II ir Aleksandro ryšį, rašė Čuggas.

Be to, Čuggas identifikavo bloką su žvaigždės skydu (simboliu, siejamu su Aleksandru), kuris šiuo metu yra Šventosios Apolonijos akmenų muziejuje Venecijoje ir kuris, jo manymu, buvo sarkofago dalis.

„Parodžiau, kad jis tiksliai atitinka ilgąją Nektanebo II sarkofago pusę“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Čuggas, pažymėdamas, kad „tikimybė, jog tai atsitiktinai įvyko, yra tik apie 1 proc.“.

Kai kurie mokslininkai mano, kad bus rastas paskutinis kapas.

Čuggas nustatė kelias Aleksandrijos vietoves, kurios teikia vilčių.

Buvęs Egipto antikvarinių vertybių ministras Zahi Hawass „Live Science“ sakė, kad, jo nuomone, kapas yra teritorijoje, kuri dabar vadinama lotyniškomis kapinėmis El-Šatbyje, Aleksandrijoje, ir kad Aleksandro Didžiojo kapavietė gali būti rastas ateityje.

Komentarai (1)