Kiekvienas patyręs nerimą žino, kaip jis gali stipriai trukdyti normaliam gyvenimui. Tai yra daug daugiau nei tik susirūpinimas ir įtampa: nerimas gali paveikti įvairius mūsų gerovės aspektus. Nerimas trukdo susikaupti, sutrikdo miego ritmą, sukelia nuovargį ir sumažina energijos lygį. Be to, nerimas gali pasireikšti fiziniais simptomais: greitas širdies plakimas, dusulys ir raumenų įtampa. Nerimas gali pabloginti gyvenimo kokybę ir trukdyti asmeniniam bei profesiniam augimui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. 301 milijonas žmonių visame pasaulyje gyveno su nerimo sutrikimais, įskaitant 58 milijonus vaikų ir paauglių. Dėl šių priežasčių svarbu ieškoti būdų, kuriais būtų galima valdyti nerimą ir skatinti bendrą mūsų gerovę.

Mokslininkai iš Cognigenics (JAV) atrado neinvazyvų ir veiksmingą nerimo gydymo metodą. Tyrimas su pelėmis praneša apie CRISPR/Cas9 genų redagavimo sistemą, galinčią apeiti kraujo-smegenų barjerą ir moduliuoti neuroninius receptorių takus, siekiant gydyti lėtinį nerimą. Trojus Roenas ir kolegos (Cognigenics, JAV) sutelkė dėmesį į 5HT-2A serotonino receptorių, dalyvaujantį nerimo ir depresijos jutime. Autoriai naudojo vektorių, pagrįstą inaktyvuotu adenovirusu, kuris į organizmą patenka per nosį. Vektorius transportavo nukreipiančiąją RNR į neuronus. Patekusi į neuronus, RNR susijungia su tikslinio receptoriaus genu HTR2A, kuris vėliau yra Cas9 fermento kerpamas specifinėje vietoje ir tokiu būdu modifikuojamas.

Tyrime 75 pelės buvo patikrintos standartiniais pelių nerimo matavimo elgsenos bandymais praėjus penkioms savaitėms nuo vektoriaus įvedimo. Nerimastingos pelės (kontrolinė grupė) buvo linkusios daugiau laiko praleisti tamsiose vietose ir turėjo įprotį užkasti nepažįstamus objektus. Gydytos pelės praleido 35,7 % daugiau laiko šviesiose vietose nei kontrolinė grupė. Taip pat tyrimai parodė, jog CRISPR genų redagavimo sistema paveiktos pelės turėjo 14,8 % mažesnį polinkį užkasti nepažįstamus daiktus. Pelės, kurios buvo gydomos naudojant CRISPR sistemą, taip pat parodė 8,47 kartus mažesnį HTR2A išskyrimą savo smegenyse palyginti su kontrolinėmis pelėmis. Pasak autorių, neinvazyvus, per nosį vartojamas CRISPR/Cas9 terapinis metodas gali padėti pacientams, kurie kenčia nuo tradiciniams gydymo metodams atsparaus nerimo.

Nors tyrimas vis dar yra ankstyvoje stadijoje ir iki šiol buvo atlikti tik bandymai pelėse, rezultatai daug žadantys. Šis atradimas svarbus naujų vaistų, skirtų gydyti nerimą ir depresiją, plėtrai, ypač tiems, kurie yra atsparūs tradiciniams gydymo metodams.

Šaltiniai:

1. New non-invasive CRISPR technique eliminates anxiety in mice (interestingengineering.com)
2. Rohn, T. T., Radin, D., Brandmeyer, T., Linder, B. J., Andriambeloson, E., Wagner, S., Kehler, J., Vasileva, A., Wang, H., Mee, J. L., & Fallon, J. H. (2023). Genetic modulation of the HTR2A gene reduces anxiety-related behavior in mice. PNAS Nexus, 2(6). https://doi.org/10.1093/pnasnexus/pgad170

Komentarai ()