Indijos vandenyno viduryje yra didžiulė gravitacinė skylė, kuri dešimtmečius glumino mokslininkus. Dabar jie pagaliau išsiaiškino skylės priežastį, rašo „Business insider“.

Milijono kvadratinių kilometrų ploto anomalija yra ne fizinė skylė, o vandenyno sritis, kurioje Žemės gravitacija yra mažesnė už vidutinę.

„Skylę“ tyrinėjantys mokslininkai ilgai manė, kad po ja turi būti kažkas, kas sukelia keistą poveikį.

Tačiau naujajame tyrime teigiama, kad mokslininkai, norėdami išspręsti paslaptį, kaip susiformavo gravitacijos skylė, turėjo ieškoti aplink ją, o ne po ja.

Dėl šios skylės gali būti kalti išsilydžiusių uolienų pliūpsniai, kylantys iš senovinio vandenyno dugno liekanų.

Žemės rutulio paviršiuje gravitacija kinta labai nežymiai.

Daugumą šių svyravimų galima lengvai paaiškinti. Pavyzdžiui, tankiame žemyne gali būti daugiau masės, todėl jo gravitacija šiek tiek didesnė nei, tarkime, zonoje, kur plonytė pluta.

Tačiau mokslininkams sunkiai sekėsi paaiškinti Indijos vandenyne esančią gravitacinę duobę, vadinamą Indijos vandenyno geoido žemuma.

„Gravitacijos skirtumas nėra didelis. Jo tikrai nepastebėtumėte, jei stovėtumėte pačiame anomalijos viduryje“, – „Insider“ sakė Vokietijos geomokslų tyrimų centro GFZ geodinamikos tyrėjas Bernhartas Steinbergeris.

Tačiau ji yra pakankamai reikšminga.

Kad suprastų, kas sukėlė skylę, geofizikas Attreyee Ghosh ir Indijos mokslo instituto Bangalore doktorantas Debanjan Pal paprašė kompiuterio sumodeliuoti, kas galėjo nutikti.

Jie nubraižė 19 skirtingų scenarijų, kaip tektoninės plokštės galėjo judėti aplink skylę per pastaruosius 140 mln. metų.

Gegužę žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame jų tyrime nustatyta, kad gravitacinę skylę galima paaiškinti tik keliais scenarijais, ir nė viename iš šių modelių maža gravitacija nebuvo nulemta to, kas buvo tiesiai po skyle.

Vietoj to jie nustatė, kad skylę greičiausiai sukėlė mažo tankio magmos pliūpsniai.

Tyrime teigiama, kad labiausiai tikėtinas gravitacinės skylės paaiškinimas yra susijęs su Gondvanos – superkontinento, iš kurio susidarė Afrika, Australija ir Indija – atsiskyrimu maždaug prieš 120 mln. metų.

Indijai atsiskyrus nuo Afrikos ir atsitrenkus į Europos plokštę, ten buvęs vandenynas, vadinamas Tetisu, buvo atskirtas ir suspaustas tarp žemyninių plokščių.

Kai kurios mažos plokštės dalys vis dar yra Viduržemio jūroje, tačiau didžioji dalis tos plokštės vis dar lėtai tirpsta atgal į Žemės gelmes aplink Rytų Afriką. Tirpstant tankiai mantijai, susidaro mažo tankio magmos pliūpsniai, prisidedantys prie žemos gravitacijos srities.

Tuo pat metu aplinkiniai masyvai, pavyzdžiui, Tibeto plynaukštė, sukuria didelę gravitaciją ir sustiprina šį poveikį.

Komentarai ()