Vandenilio energetikos iššūkiai pasaulio ir Lietuvos fizikams (Video)

duok nuoroda, argumentuok ar cia tik tavo pamastymai? jei tai ir butu tiesa man 30km per akis mieste i darba nuvaziuot ir gryst, ir dar vienas dalykas kad ziema ziemai nelygu, nebus visa ziema - 30 o jei ir bus, sedu i atgyvena benzina, kurio tikrai neuzkursiu ir net nepajudesiu prie -30

Viskas priklauso kiek tau kainuos pakrauti ta akuma kad nuvaziuotum tuos kad ir 30 km. Skaiciuokit is kito galo ir paprastai, keik kainuoja 100 km vieno ir kito varianto. Siaip manau vandeniline technologija turi geresne perspektyva, nes pildai praktiskai taip pat greitai kaip ir dujas ar bendzina, baterijos pacios ne amzinos ir ju talpa pastoviai mazeja bei jos bus brangios bent jau sios dienos technologijom. Vandeniline technologija turi pritaikyma ne tik transporte bet ir tiesiog namuose. Taciau ji vis dar per brangus produktas ir turi problemu su ilgaamziskumu, t.y. jos kaina neatperka per eksploatacijos laikotarpi.

As galiu pasiuliti geresne santvarka Mauras teisus, technologijas stabdo naftos kompanijos, korpuracijos, ir t.t. Mes dabar gyvename viduramziuose su naujom technologijom. Geresne santvarka yra anarchija, ne tokia anarchija kaip kazkokie asilai filosofai sugalvojo, o normali, protinga anarchija...

Aciu autoriui, puikus straipsnis. Manau tobulejant nanotechnologijoms atsivers vis daugiau galimybiu manipuliuoti cheminemis reakcijomis, temperatura, elektrolito savybemis. Augant technologiju efektyvumui, naturalu mazes ir gabaritai, nereikes naudoti daug brangiu metalu, na o kritus kainai kuro elementai turetu paplisti.

Jau ne karta buvo komentaruose parasyta jog cia renkasi protingi ir technologija besidomintys skaitytojai. Todel as nezadu ieskoti kiekvienam komentatoriui nuorodu, aprasymu ar moksliniu teiginiu bei yrodymu, duosiu tik patarima- YRA TOX DAIKTAS KAIP INTERNETAS , ir jei jau sugebejai pakomentuoti manau sugebesi surast ir atsakymu kaip akumus veikia saltis. Jei nesurasi, tai pagalvok delko ziema akumai greitai nuseda Beje pats is patirties su radijo valdomu modeliuku kuriame naudojau Li-Po, prie -5 nusprogo per 5minutes, o dabar, kai +18, vazineju 45 min.

Norint suprasti del ko stimpa akumai prie salcio reikia ziureti kokios jose vyksta reakcijos ir kaip joms daro itakos saltis ir karstis. Tiesiog tai vadinasi chemine kinetika. Yra formules tam tikriems medziagu santykiams reaguojant tarpusavy, galima apskaiciuoti reakcijos greiti ir kita. Taip kad uztektu atsiversti koki bendrosios chemijos vadoveli. Bet cia labai mazai kam naudinga, jei chemija nesidomit ir nesimokot, o norit kazka ismanyt apie akumus tai galima i puslapi uzeiti kur viskas nuo A iki Z www.batteryuniversity.com Aisku vandenilineje energetikoje taip pat yra kur tobuleti. Butent toje pacioje vietoje kaip tose kuro celese. Problematiska islaikyti vandenili, todel tie bakai turi buti pagaminti vos ne is keramikos, kad vandenilis nepabegtu. O toliau, vandenilio degalinese irgi nelabai ka primastysi elektrolizeje. Suryja nemazai energijos vandens skaidymas. Taigi klausimas ar bus pigiau, na ir kita puse, kad tai svari energetika.

skaitytojas toks protingas technologijos.lt lankytojas bet nesugebi perskaityt ka pries tai esu nukopines apie salcio poveiki. lygtai 21 amziuj butu didziause problema baterijos apsildymas nejuokinkit.

Tai kad cia ne tu rasiai, o tie kurie atlikinejo si eksperimenta. Ir jei jau tokie salciui atsparus tie tavo aprasyti eksperimente buve akumai (deep cycle lead acid battery pack) , tai kodel vis dar didziausias ju priesas -saltis. Ir noreciau pamatyti ta auto palikta -40 laipsniu saltyje lauke per nakti ir tave bandanti su juo pavaziuoti ryte i darba O betkoks apsildymas 21 amziuje tokia pati problema kaip ir 20 amziuje

NK bus sunaudojamas tavo paminėtiems dalykams, todėl liks mažiau važiavimui. Tas pats ir su VDV, tik dėl jo išskiriamos šilumos kiekio - 85% kuro vertės - nėra prasmės apšiltinti automobilių.

straipsnyje kalbama apie vandenilio technologija. akumuliatoriai nera vandeniline technologija - o vandenilines technologijos konkurentas. abejos technologijos neisdirbtos iki galo. akumu pagrindine beda - svoris. tam tikram energijos sukaupimui butinas tam tikras svino, nikelio arba licio svoris - ir cia niekaip nesumazinsi taigi situacija tupikova. vandeniline technologija, taspac kaip ir iprastas kuras isprendzia svorio problema. bet sukuria kitokias bedas - tai vandenilio paojingumas. plius technologija neisdirbta, ir neisdirbta net du elementai - pati kuro cele, ir bako problemos. staipsny aiskiai raso, kad kuro celes neamzinos - o ten reikia visokiu aherniovai brangiu medziagu ir katalizatoriu pavirsiai devisi, uzsitersia ir t.t. baku vandeniliui gamyboje irgi nesimato dideliu proverziu. o cia svaigsta - kad stabdo naftininkai vandenilio naftininkai nestabdo - o tik remia, nes is tos pacios naftos ir sintetins koki nors metanoli, ir lygiai taip pat pardavines su tais paciais akcizais. bus pigu nebent jei ta vandenili sugebesi pasidaryt namuose