Netrukus į Žemę rėšis palydovas. Tai bus unikalus kritimas. Įvyks pirmą kartą istorijoje ()
Šią savaitę Europos kosmoso agentūra atliks pirmąjį kontroliuojamą savo nebeveikiančio palydovo nuleidimą į Žemės atmosferą. Tačiau šis įrenginys nesugrįš sveikas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Penktadienį, liepos 28 d., turėtų baigtis unikalių tokio pobūdžio kosminių šiukšlių nusileidimas į Žemės atmosferą. Europos kosmoso agentūra atliks pirmąjį kontroliuojamą savo nebeveikiančio palydovo „Aeolus“ kritimą į Žemę. Naujas kosminių šiukšlių tvarkymo metodas gali tapti pagrindu ateityje tų pačių įrenginių grąžinimui į mūsų planetą, rašo „Space“.
Europos kosmoso agentūroje (ESA) sukurtas palydovas „Aeolus“ į kosmosą buvo paleistas dar 2018 metais tirti Žemės vėjų. Iš esmės tai tapo pirmuoju prietaisu, stebėjusiu vėjų elgesį Žemėje iš kosmoso.
Pagrindinė palydovo misija baigėsi 2019 m., tačiau jis tęsė savo darbą dar keletą metų, kol mokslininkai visiškai sustabdė jo darbą šių metų liepos pradžioje.
Jau beveik mėnesį palydovas „Aeolus“ įgauna greitį ir pamažu leidžiasi į Žemės atmosferą iš 320 km aukščio. Liepos 24 dieną jis buvo 280 km aukštyje virš planetos paviršiaus ir prasidėjo unikalus kontroliuojamas kosminių šiukšlių grąžinimas į Žemę.
ESA mokslininkai pirmą kartą nusprendė išbandyti naują palydovų grąžinimo metodą, kad tiksliai suprastų, kur jie nukris Žemėje. Tai labai svarbi misija, nes šiuo metu orbitoje yra apie 2000 neveikiančių palydovų, kurie nuolat krenta į planetą ir dažniausiai sudega atmosferoje, tačiau dalis jų šiukšlių potencialiai gali nukristi ant apgyvendintų vietų.
Nors kol kas tokios nuolaužos nepadarė žalos nei žmonėms, nei infrastruktūrai, palydovų skaičiaus padidėjimas gali reikšti, kad tokie incidentai dar galimi ir ateityje. Todėl ESA nusprendė pirmą kartą stebėti savo palydovo sugrįžimą. Mokslininkai mano, kad šį metodą galima pritaikyti ir kitiems orbitoje skraidantiems prietaisams.
Pirmiausia mokslininkai palydovui, kuriame dar buvo likę šiek tiek degalų, išsiuntė komandas, kad šis įskristų į elipsinę orbitą ir nusileistų iš 280 km aukščio į 250 km.
Ketvirtadienį, liepos 27 d., palydovas atliks dar vieną manevrų seriją, kuri nuves jį į 150 km aukštį. Paskutinis šios misijos etapas bus kontroliuojamas įrenginio nusileidimas į 100 km aukštį virš planetos paviršiaus penktadienį, liepos 28 d. Tos pačios dienos vakare prasidės greitas palydovo kritimas į Atlanto vandenyno vandenis, kurį atidžiai stebės mokslininkai.
Remiantis ESA pareiškimu, net toks saugus įrenginio nusileidimas nereiškia, kad jis sugrįš į Žemę nepažeistas. Apie 80 % palydovo sudegs atmosferoje, o tik likusi dalis nuskęs vandenyne.
