Islandijos ugnikalnio išsiveržimas gali padėti atskleisti jūrinio gyvenimo paslaptis (0)
CNN skelbia, kad vulkano Islandijoje išsiveržimas mokslininkams suteikė unikalią galimybę išstudijuoti jo poveikį jūriniam pasauliui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė mokslininkų grupė Šiaurės Atlante bando išsiaiškinti, ar vulkanų išsiveržimai daro šalutinį poveikį anglies dioksido absorbcijos giliuose vandenyse didėjimui.
Šią ekspediciją Jungtinės Karalystės Nacionalinio Okeanografijos Centro mokslininkai suplanavo dar prieš kelerius metus iki Eyjafjallajökull'io vulkano išsiveržimo.
Visai atsitiktinai jie gavo progą ištirti, kaip vulkaniniai pelenai veikia geležies lygį vandenyje ir tuo pat metu daro įtaką gyvybiškai svarbaus fitoplanktono augimui. Ekosistemoms jis svarbus, nes perima anglies dvideginį iš atmosferos į gilius vandenis.
Dažnai fitoplanktono augimą riboja geležies trūkumas vandenyje, manoma, kad tiriamoje Atlanto vietoje yra susiklosčiusi būtent tokia situacija – pavasarį dažniausiai viskas gerai, bet vasarą fitoplanktonas žūsta. Šiuo metu mokslininkai kaip tik tikrina teoriją, kuri teigia, kad vulkano išsiveržimas padidino geležies lygį vandenyje ir tai prailgins planktono gyvenimą vasarą.
22 mokslininkų komandai vadovaujantis profesorius Erikas Achtenbergas CNN pasakojo, kad jie yra labai laimingi, nes vulkanas jiems suteikė galimybę atlikti šį fantastišką eksperimentą: „Paprastai geležies lygis čia toks žemas, kad po pavasario „sužydėjimo“ vasarą jis jau taip gerai nebeauga. Tačiau po vulkano išsiveržimo vandenyne padaugėjo geležies, todėl mes turime unikalią galimybę patikrinti, ar geležis pratęsia „žydėjimo“ periodą. Šiais metais, palyginus su praėjusiais, mes matome padidėjusį geležies kiekį vandenyje, o tai greičiausiai išsiveržusio vulkano įtaka. Laboratorijoje mums dar reikia atlikti papildomus tyrimus, kad galėtume patvirtinti, jog būtent vulkano išsiveržimas paskatino fitoplanktono prieaugį“.
Penkias savaites truksianti ekspedicija prasidėjo liepos 4 dieną, šiuo metu mokslininkai dirba tarp Islandijos ir Grenlandijos. Ši ekspedicija yra ankstesnės, kuri vyko balandžio ir gegužės mėnesiais ir sutapo su vulkano išsiveržimu, tąsa.
Profesorius E. Achtenbergas sako, kad „vulkanas išsiveržė mūsų paskutinės kelionės metu, kai tikrinome sąlygas pavasariniam fitoplanktono žydėjimui. Nors ir nelabai sveika, tai buvo neįkainojama patirtis. Prie Islandijos krantų priartėjęs laivas buvo visas padengtas pelenais. Geležies lygis buvo smarkiai padidėjęs“. Tačiau dėl šios galimybės, susijusios su vulkano išsiveržimu, mokslininkai turėjo apleisti pirminį savo ekspedicijos tikslą – išmatuoti geležies lygį regione: „Tai unikali situacija, anksčiau mes neturėjimo galimybės atlikti šio tyrimo. Gali būti, kad mes sužinosime daug daugiau apie tai, kaip gyvena vandenynai. 40% viso anglies dvideginio vandenynai pasiima iš atmosferos, tad tai tikrai svarbu. Tolimoji Atlanto dalis šiaurėje svarbi pasauliniu mastu, nes ji veikia tarsi kriauklė atmosferos anglies dvideginiui“.
Šiuo metu laivas „Discovery“ yra prie Grenlandijos ledynų, kur naktį būna tamsu tik dvi valandas. Mokslininkams tenka dirbti naktį tam, kad galėtų surinkti biologinius pavyzdžius tada, kai tamsu, nes būtent tuo metu fitoplanktonas nevykdo fotosintezės.
