„Deja, laikas baigėsi. Civilizacija gali žlugti iki 2100 m.“ 15 000 mokslininkų skelbia katastrofą ()
Mokslininkai ir vėl skambina pavojaus varpais dėl pražūtingo klimato kaitos poveikio planetai - šį kartą jie teigia, kad sparčiai besikeičianti Žemės aplinka iki šio šimtmečio pabaigos gali sukelti milžiniško masto pasaulinę katastrofą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „BioScience“ paskelbtame naujame dokumente, kurį pasirašė daugiau kaip 15 000 mokslininkų iš 161 šalies, įspėjama, kad „gyvybė Žemės planetoje atsidūrė apgulties pavojuje“, nes vis sparčiau artėjame prie aplinkos griūties.
„Jau kelis dešimtmečius mokslininkai nuolat perspėja, kad ateityje susidursime su ekstremaliomis klimato sąlygomis dėl didėjančios pasaulinės temperatūros, kurią sukelia nuolatinė žmogaus veikla, dėl kurios į atmosferą išmetamos kenksmingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos“, - rašoma dokumente. „Deja, laikas baigėsi.“
Oregono valstybinio universiteto doktorantas ir vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Christopher Wolf pareiškime pakartojo rimtą dokumento toną ir kartu suteikė vilties žiburėlių, žinoma, kartu su svarbiausiomis klimato kaitos švelninimo strategijomis.
„Jei nesiimsime veiksmų, kurie padėtų išspręsti pagrindinę problemą, susijusią su tuo, kad žmonija ima iš Žemės daugiau, nei gali saugiai atiduoti, - sakė C. Wolf, - esame pakeliui į galimą gamtos ir socialinių bei ekonominių sistemų žlugimą ir pasaulį, kuriame bus nepakeliamas karštis, trūks maisto ir gėlo vandens.“
Doktorantas ir dar 11 jo bendraautorių į tyrimą įtraukė daug stulbinančių duomenų, rodančių, kad 2023 m. keli klimato rekordai buvo sumušti „didžiuliais skirtumais“. Autoriai konkrečiai atkreipė dėmesį į šių metų neįprastai aktyvų Kanados miškų gaisrų sezoną ir teigė, kad jis „gali rodyti lūžio tašką į naują gaisrų režimą“, o tai, ko gero, yra vienas baisiausių kada nors parašytų nuoširdžių akademinių sakinių.
Žymus miškininkystės profesorius William Ripple, dar vienas iš tyrimo autorių, pridūrė, kad šie metai atnešė „didelį nerimą keliančius dėsningumus“ ir kad nedžiugina tai, jog mes taip mažai padarėme, kad padėtį ištaisytume.
„Mes taip pat nustatėme, kad žmonija padarė nedidelę pažangą kovodama su klimato kaita“, - teigė Ripple.
Kaip ir daugybė mokslininkų prieš juos, 12 tyrimo autorių ir tūkstančiai pasirašiusiųjų nurodė ne tik smarkiai aplinką teršiančią iškastinio kuro pramonę, bet ir ją subsidijuojančius valdžios atstovus kaip vieną pagrindinių šio klimato sniego gniūžtės efekto priežasčių. Dokumente teigiama, kad 2021-2022 m. iškastinio kuro subsidijos iš esmės padvigubėjo nuo 531 mlrd. dolerių iki šiek tiek daugiau nei 1 trln. dolerių - ir tai tik Jungtinėse Valstijose.
„Privalome pakeisti požiūrį į ekstremalią klimato situaciją, kad ji nebebūtų tik pavienė aplinkosaugos problema, o taptų sistemine, egzistencine grėsme“, - rašė dokumento autoriai, - o atsisakymas naudoti iškastinį kurą ir kova su „pernelyg dideliu turtingųjų vartojiškumu“ yra du pirmieji dalykai, kuriuos reikia sutaisyti, kad būtų išvengta tolesnės katastrofos iki XXI a. pabaigos.
