Pirmasis mamos apkabinimas vis dar gali būti užrakintas jūsų galvoje: mokslininkai bando rasti atsakymą, kaip jį pasiekti  ()

Pirmasis nerangus bandymas ropoti, pirmasis kieto maisto pojūtis, galbūt net pirmasis mamos apkabinimas – tikriausiai nepamenate visų šių akimirkų. Tačiau tyrimai su žiurkėmis rodo, kad mūsų smegenyse tokie prisiminimai vis dar gali būti saugomi, rašo „Science Alert“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasak neurologo Tomaso Ryano, visi mano, kad užmiršti savo kūdikystę yra normalu, todėl niekas į tai nekreipia dėmesio – būtent todėl apie tai nieko daug ir nežinome, netyrinėjome.

Dalies žmonių anksčiausi prisiminimai – antrų ar trečių gyvenimo metų, tačiau tai nereiškia, kad smegenys nesugeba pasaulio suvokti iki šio amžiaus. Naujausias tyrimas su žiurkėmis rodo, kad mūsų smegenys yra visiškai pajėgios net anksčiau formuoti prisiminimus ir juos kaupti.

Tyrimas taip pat rodo, kad motinos imuninė sistema turi įtaką vadinamajai kūdikių amnezijai ir gali palengvinti prieigą prie ankstyvosios kūdikystės prisiminimų. Tokia išvada gali ne tik padėti rasti prieigą prie tų prisiminimų, bet ir paaiškinti, kodėl kai kurie autizmu sergantys žmonės turi neįtikėtiną talentą prisiminti senus įvykius, kuriuos dauguma žmonių jau seniai pamiršę, rašo „Sciene Alert“.

Mokslininkai atliko bandymų su žiurkėmis ir pastebėjo, kad kai kuriais atvejais amnezijos pavyko išvengti. Tai pasiekta vaistais, skirtais konkretiems neuromediatoriams, taip pat laiku vartojant kortikosteroidus.

Mokslininkai pasitelkė jaunas ir suaugusias peles, kurioms buvo sukurtos sąlygos baimei elektros šokui išsivystyti ir kurių motinoms nėštumo viduryje buvo sukeltas imuninis atsakas.

Išsiaiškinta, kad gimusios vyriškosios lyties pelės turėjo socialinio elgesio sutrikimų požymių, kurie būdingi autizmo spektrą turintiems asmenims. Be to, jos baimę sukėlusius įvykius prisiminė kur kas ilgiau nei jų seserys ar pelės, kurioms nebuvo taikytas elektros šokas ir kurių motinoms nebuvo sukeltas imuninis atsakas.

 

Nėra aišku, kodėl žinduolių smegenyse „užmaršties jungiklis“ atsirado ankstyviausiomis akimirkomis, bet paaiškėjo, kokie yra veikimo mechanizmai. Mokslininkai priartėjo prie supratimo, kodėl vienų žmonių prisiminimai išlieka ilgai, o kitų – išnyksta.

„Atrodo, kad ankstyvoji mūsų smegenų raida turi įtakos tam, ką mes prisimename ar pamirštame“, – sako neurologė Sarah Power, pagrindinė tyrimo autorė, šiuo metu dirbanti Makso Planko Žmogaus raidos institute Vokietijoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(2)
(0)
(2)

Komentarai ()