Klimato kaita savaip grasina kiekvienai pasaulio valstybei. Lietuvoje akivaizdžiai dažnėja karščio bangos, sausros bei tropinės naktys, žiemą rečiau žemę padengia sniegas. Su panašiomis bėdomis susiduria ir Sakartvelas, tik ten rizikų – dar daugiau. Dėl kalnuoto šalies reljefo šalis kenčia nuo pavojingų nuošliaužų ir potvynių, o dėl prognozuojamo klimato kaitos poveikio Sakartvelas galimai taps dar labiau pažeidžiamas. Kaip ir kodėl Lietuva ryžtasi jam padėti?

Daug kainuojanti klimato kaita

Pastaraisiais metais stichinių nelaimių skaičius Sakartvele išaugo beveik tris kartus ir daugeliu atvejų jos buvo katastrofiškos, kainavo žmonių gyvybes ir lėmė didelius ekonominius nuostolius. Kaip vieni skaudžiausių pastarųjų klimato pokyčių padarinių  prisimenami 2015 m. potvynis Tbilisyje, pareikalavęs 20-ies gyvybių, bei 2023 m. rugpjūčio 3 d. Račos regiono Šovi kaime įvykusi nuošliauža, pasiglemžusi 32 gyvybes.

„Pastaraisiais metais upėse, kurios aprūpina įvairius kaimus, slėnius ir kalnuotas vietoves, sumažėjo vandens lygis. Klimato kaita neabejotinai turėjo įtakos ir mūsų pagrindinei vandens užtvankai, kuri per pastaruosius trejus metus, jei neklystu, taip ir nebuvo pilnai užpildyta“, – sako Vachtangas Gvišiani, Sakartvelo technikos universiteto Energetikos fakulteto dekano pavaduotojas.

Kaip pastebi Sakartvelo Eredvi savivaldybės meras Otaras Cotniašvilis, jaučiamas ir plataus masto urbanizacijos poveikis.

„Gyventojų susitelkimas pagrindiniuose miestuose, tokiuose kaip Tbilisis, Batumis ir Kutaisis, lemia didesnį išmetamųjų teršalų kiekį, aukštesnę temperatūrą, oro taršą. Be to, tokiuose miestuose kaip Rustavis, Zestafonis ir Čiatura klimato ir taršos problemos yra tiesioginė pramoninės veiklos pasekmė“, – sako O. Cotniašvilis.

Tarptautinė pagalba

Anot Eredvi savivaldybės mero, siekiant sušvelninti klimato kaitos padarinius, daroma didelė pažanga rengiant strategiją, kuria siekiama sumažinti klimato kaitos poveikį Sakartvele.

„Šioje veikloje pagrindinis vaidmuo tenka mūsų tarptautiniams partneriams“, – sako O. Cotniašvilis.

Lietuva – viena iš pagrindinių šalių, padedančių Sakartvelui kovoti su klimato kaitos padariniais. Mūsų valstybė šią pagalbą suteikia per Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektus. Kandidato į Europos Sąjungą (ES) statuso siekiančiam Sakartvelui tokia pagalba reiškia ir galimybę greičiau įdiegti ES gerąsias praktikas, ES standartus, orientuojantis į bendrijos Žaliojo kurso strategiją, kurios centre – perėjimas prie atsinaujinančios energetikos.

Lietuviška įranga ant Sakartvelo stogų

Ypač perspektyvi Kaukazo regione – saulės energetika: Sakartvelas saulėtais orais gali džiaugtis vidutiniškai net iki 280 dienų per metus. Tačiau norint šį potencialą išnaudoti susiduriama su keliomis problemomis.

„Saulės jėgainių įrengimas susijęs su didelėmis pinigų sumomis, o kad tai būtų vykdoma plačiu mastu, labai svarbi išorės veikėjų pagalba“, – sako Tamar Menafire, Tbilisio Vladimiro Komarovo fizikos ir matematikos N199 mokyklos administracijos vadovė.

Dar vienas didelis trukdis – įrangos trūkumas.

„Šiuo metu susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais yra gana didelis, tačiau įrangos pasiūla beveik neegzistuoja“, – apie padėtį šalyje sako Sakartvelo technikos universiteto atstovas V. Gvišiani ir priduria, kad situacija tokia pati visame Kaukazo regione.

Dėl šios priežasties Sakartvelas gręžiasi į partnerius Vakaruose.

Atliepiant padėtį, Lietuvos bendrovės viešosioms Sakartvelo įstaigoms įrengia saulės elektrines.

Pasak Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Sakartvele Andriaus Kalindros, Lietuva šioje šalyje neabejotinai yra saulės energetikos technologijų ir sprendimų lyderė.

„Dėka bendrų Lietuvos institucijų ir verslo pastangų, šiuo metu 14 proc. visos saulės energijos pajėgumų Sakartvele yra instaliuota Lietuvos pagalba“, – sako ambasadorius.

Pavyzdžiui, šiemet įrengtos pažangios lietuviškos 200 kW galios saulės elektrinės ant vieno iš Sakartvelo technikos universiteto pastatų stogų.

„Rezultatus jau matome: pastate energijos iš elektros tinklo suvartojimas sumažėjo 50–60 proc.“, – sako universiteto, per metus suvartojančio beveik 2500mWh energijos, atstovas.

V. Gvišiani dalinasi skaičiavimais, kad nuo vasario vidurio, kai pradėjo veikti lietuviška saulės jėgainė, ji leido išvengti daugiau kaip 100 tonų anglies dvideginio patekimo į atmosferą.

Padeda ir švietimui, ir socialiniam teisingumui

Minėta lietuviška jėgainė nėra vienintelė saulės jėgainė universitete – kita įrengta ir laboratorijos-dirbtuvių pastate. Ji instaliuota bendradarbiaujant su Slovakija bei bus naudojama ir kaip edukacinė priemonė apmokant energetikos specialistus.

Kaip edukacinis įrankis pasitarnaus ir ant Tbilisio Vladimiro Komarovo fizikos ir matematikos N199 mokyklos stogo įrengta, kiek daugiau nei prieš mėnesį darbą pradėjusi lietuviška saulės elektrinė.

„Mūsų įstaiga yra fizikos-matematikos mokykla, todėl šių dalykų mokymui skiriamas ypatingas dėmesys. Į mokymosi procesą planuojame įtraukti stebėsenos komponentą internete. Mokiniai galės geriau suprasti atsinaujinančiosios energijos ir saulės elektrinių veikimo ypatumus. Be to, mokiniai išsiugdys kitokį požiūrį į energijos vartojimą, susimąstys apie teisingą ir racionalų elektros naudojimą“, – planais dalijasi mokyklos administracijos vadovė T. Menafire.

Dalis Lietuvos Sakartvele vykdytų vystomojo bendradarbiavimo projektų susiję su itin pažeidžiama bendruomene – po 2008 m. karo su Rusija namus praradusiais žmonėmis, iki šiol gyvenančiais pabėgėlių stovyklose. Didžiausią gyventojų dalį tokiose stovyklose sudaro moterys ir vaikai.

Koda pabėgėlių stovykloje lietuviška 375 kW galios saulės jėgainė elektrą gamina nuo 2023 m. liepos.

Kaip sako Eredvi savivaldybės meras O. Cotniašvilis, pabėgėlių stovyklose diegti saulės elektrines nuspręsta dėl finansinės naudos: įrengus saulės jėgainę gerokai sumažėjo sąskaitos už elektrą, todėl pagerėjo perkeltųjų šeimų socialinė ir ekonominė padėtis.

„Be to, buvo pastebėta žymi pažanga, susijusi su teigiamu poveikiu aplinkai“, – teigia pašnekovas.

„Ateities kelias“

Su vystomojo bendradarbiavimo projektais susidūrę kartvelai itin pozityviai atsiliepia apie bendradarbiavimą su Lietuva.

„Atsižvelgiant į tai, kad Sakartvelas dar tik žengia pirmuosius žingsnius aplinkos apsaugos srityje, mums labai svarbi patyrusių partnerių pagalba, – sako politikas O. Cotniašvili. – Bendradarbiaudamas Sakartvelas gauna didelę finansinę pagalbą, taip pat reikalingus informacinius ir konsultacinius išteklius, rekomendacijas. Padedant tarptautiniams partneriams, galima kryptingai siekti tikslų ir mažinti kliūtis.“

Anot Sakartvelo technikos universiteto atstovo V. Gvišiani, vykdomi vystomojo bendradarbiavimo projektai leidžia Sakartvelui iš Europos šalių perimti žinias apie naujausius energetikos sprendimus.

„Tarptautinių projektų vykdymas, bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis yra labai naudingas ne tik Sakartvelui, bet ir apskritai visam regionui. Visada džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuva, ypač su tais projektais, kurie skirti tokioms gyvybiškai svarbioms temoms “, – sako V. Gvišiani.

Lietuva džiaugiasi ir didžiuojasi galėdama ištiesti pagalbos ir paramos ranką Sakartvelui, sako ambasadorius A. Kalindra.

„Tokio pobūdžio praktinis, sektorinis bendradarbiavimas tampa itin prasmingu Sakartvelui siekiant perimti Lietuvos sukauptą patirtį bei dar labiau priartėti prie Europos Sąjungos. Taip pat, leiskite pakviesti Lietuvos ir Sakartvelo įmones stiprinti partnerystes bei tęsti bendrus projektus siekiant technologinės pažangos mažinant klimato kaitos neigiamus padarinius tiek Lietuvoje, tiek Sakartvele“, – kviečia ambasadorius.

Kokia nauda Lietuvai?

Visos minėtos saulės elektrinės Sakartvele įrengtos vystomojo bendradarbiavimo politikos dėka. Kaip kad ir kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, biodujų linijų įrengimas, atliekų perdirbimo gebėjimų stiprinimas, stovyklos jaunimo aplinkosauginiam ugdymui, medžių sodinimas. Ir nors pagalbą teikiantys projektai yra labai konkretūs ir apčiuopiami, pats terminas „vystomasis bendradarbiavimas“ daugeliui dar nėra įprastas.

„Sukurti gerovę kitų nelaimės sąskaita – nepasiteisinusi koncepcija. Tą pasaulis suprato karinių konfliktų, kolonializmo, rasizmo ir kitomis patirtimis. Todėl keliant absoliučiai visiems aktualius pasaulinio saugumo ir taikos tikslus ar kalbant apie sienų nepaisančią taršos, klimato kaitos problematiką, svarbu padėti vieni kitiems. Tą ir siekiama daryti, kai šalis donorė (paprastai, ekonomiškai stipresnė valstybė) teikia finansinę, technologinę, konsultacinę ar kito pobūdžio paramą šaliai gavėjai“, – aiškina Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.

Kaip viena iš instituto rengiamo Nacionalinio aplinkosaugos egzamino kūrėjų, ji atkreipia dėmesį, kad praktinio įsigilinimo, kokios pagalbos priemonės gali būti ir ko reikia, kad jos atitiktų darnaus vystymosi prioritetus, dar stinga.

„Egzamine turėjome klausimą, kuriame reikėjo atpažinti kurios iš šalių – Lietuvos, Estijos, Bangladešo ar Sakartvelo – projektui turėtų būti skiriama vystomojo bendradarbiavimo darniam vystymuisi parama, jei žinome, kad Bangadeše būtų finansuojamas iškastinio kuro atsisakymą skatinantis projektas, o Sakartvele – mineralinių trąšų naudojimą. Tik 16 proc. laikiusiųjų egzaminą teisingą atsakymą surado“, – komentuoja I. Budraitė.

Sektoriaus specialistų nuomone, situaciją keistų aiškesnis vystomojo bendradarbiavimo naudos Lietuvai įvardijimas.

„Nauda Lietuvai, arba netgi platesnė nauda regionui, pirmiausia, yra partnerysčių stiprinimas ir mūsų pačių tarpsektorinės veiklos stiprinimas, ekspertų ugdymas Lietuvoje. Antra, pagrindinės vystomojo bendradarbiavimo kryptys – klimatas, taika, saugumas – sritys, kurių negalime palikti tik vienos šalies rėmuose.

Vystomasis bendradarbiavimas padeda suprasti, kaip dauguma iššūkių išties mus jungia lokaliai ir globaliai, kaip mūsų veiksmai, pasirinkimai, poelgiai gali daryti įtaką kitų žmonių gerbūviui ar jų situacijai (ir atvirkščiai), kad negyvename vakuume ir nesame tokie skirtingi pasaulyje. Taip pat, be kritinio mąstymo, ugdomas ir humaniškumas“, – sako Vystomojo bendradarbiavimo platformos Politikos ir advokacijos patarėja Justina Kaluinaitė.

„Tikiu, kad pastarųjų krizių ir konfliktų metu didžioji dalis lietuvių sužinojo daugiau apie Lietuvos darbą ir indėlį Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ar kitose valstybėse, ar pastebėjo, kad išlikusi parama Baltarusijos pilietinei visuomenei nebuvo atsitiktinumas. Norisi tikėti, kad dauguma mato Lietuvą kaip globalios visuomenės dalį ir supranta ne vien mūsų galimybes platesnėje erdvėje, tačiau ir atsakomybes bei įsipareigojimus“, – sako ekspertė.

Visgi J. Kaluinaitė pabrėžia, kad šalys partnerės ir šalių išsivystymo lygis klasifikuojamas tik pagal ekonominius rodiklius, kurie, anot ekspertės, nėra vieninteliai matmenys, apibūdinantys konkrečios šalies padėtį.

„Kalbant apie vystomąjį bendradarbiavimą pirmiausia kviesčiau galvoti apie naudą šalims partnerėms, kadangi prisidedame už Lietuvos ribų. Kaip gan jauna šalis paramos davėja galime ir turėtume labai atidžiai žiūrėti, kokį pokytį sukuriame, jei sukuriame, ir kokius tos šalies konkrečius poreikius atliepiame, jei atliepiame“, – sako J. Kaluinaitė.

Lietuvoje už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą ir koordinavimą atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Sakartvele vystomojo bendradarbiavimo projektus Lietuva įgyvendina nuo 2005 metų.

Komentarai ()