Pagaliau išsiaiškinta R. Carlos smūgio paslaptis (Video) (12)
Prancūzų fizikai išsiaiškino, kad atrodytų neįmanomas brazilo R. Carlos smūgis į Prancūzijos vartus atitinka visus fizikos dėsnius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Brazilas Roberto Carlos smūgiavo iš daugiau nei 35 metrų atstumo – nors kamuolys atrodė lekiantis link dešiniojo kampo gairelės, staiga jis užsisuko kaip bananas ir atsidūrė vartų tinkle.
Smūgis atrodė toks netikslus, jog Prancūzijos rinktinės vartininkas Fabien Barthez nė nepajudėjo link dešiniojo kampo ir priešingai – berniukas, sėdėjęs už 9 metrų nuo vartų pasilenkė, norėdamas išvengti stipriai smūgiuoto kamuolio.
1997 metais atliktas smūgis atrodė toks neįtikėtinas, rašo „The Daily Telegraph“, jog sirgaliai jį vadino stebuklu, prie kurio galėjo prisidėti oro gūsis.
Tačiau École Polytechnique mokslininkų komanda išsiaiškino, kad vienas geriausių pasaulyje baudos smūgių iš tiesų buvo tik gryno meistriškumo rezultatas.
Mokslininkai, tyrinėdami šį baudos smūgį, greitai atrado vadinamąjį Magnuso efektą, kuris išlenkia besisukančio kamuolio skriejimo trajektoriją. Tačiau problema buvo ta, kad toks efektas dažniausiai pasireiškia, kai kamuolys spiriamas iš sąlyginai trumpo atstumo – R. Carloso atveju buvo priešingai.
Pasak tyrinėtojų, kamuolį supanti atmosfera sulėtino kamuolio sukimąsi, o tai labai paveikė kamuolio skriejimo trajektoriją – būtent dėl to kamuolys užsisuko paskutiniu momentu ir nuginklavo F. Barthezo ginamus vartus.
Mokslininkai savo atradimą vadina „besisukančio kamuolio spirale“ ir lygina su panašiais sukimosi efektais, matomais Davido Beckhamo ar Michelio Platini smūgiuose (tik šiems sportininkams tokie smūgiai pavyksta iš daug mažesnio atstumo, pavyzdžiui, 24 metrų).
Kaip teigia Christophe Clanet ir Davidas Quéré iš netoli Paryžiaus įsikūrusios École Polytechnique, „smūgiuojant iš pakankamai toli ir su tam tikra jėga – kamuolys gali pasisukti netikėta trajektorija“. „Carloso smūgis prasidėjo klasikine žiedine trajektorija, tačiau netikėtai įspūdingai pakrypo ir buvo pataikyta į vartus“, – sako mokslininkai.
„Žmonės dažnai pastebi, kad R. Carlosas smūgiavo iš labai toli ir, kaip mes teigiame savo tekste, tai šiuo atveju tai nėra atsitiktinumas, tačiau būtina sąlyga, kuri suformavo spiralinę trajektoriją“, – priduria jie.
Mokslininkų tyrimas publikuotas „New Journal of Physics“.
