Jupiteris rekordiškai priartės prie Žemės (11)
Po kelių dienų Jupiteris labiausiai priartės prie Žemės – abi planetas skirs pats mažiausias atstumas nuo 1963 iki 2022 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomijos mėgėjai visą likusią rugsėjo dalį galės grožėtis įspūdingu Jupiterio vaizdu – ši planeta milžinė šiuo laikotarpiu bus labiausiai priartėjusi prie Žemės. Kito tokio priartėjimo teks palūkėti iki 2022 metų, skelbia „Space.com“.
Pasak astronomų, Jupiteris arčiausiai Žemės bus pirmadienio, rugsėjo 20-osios, naktį: abi planetas tuo metu skirs maždaug 594 mln. kilometrų. Kad būtų aiškiau įsivaizduoti tokį atstumą, galima priminti, jog Saulė nuo Žemės yra už 150 milijonų kilometrų. Tačiau norintiems iš arčiau pamatyti dangaus skliaute spindintį Jupiterį nereikės būtinai keltis pirmadienio naktį – pasak astronomų, ši planeta bus beveik taip pat arti visą likusią rugsėjo mėnesio dalį, tad jos stebėjimams bus galima pasirinkti giedrą naktį.
Žemė apsisuka aplink Saulę maždaug per 365 dienas, tačiau kur kas toliau esančiam Jupiteriui tam prireikia 4332 Žemės parų. Dėl to Žemė periodiškai prasilenkia su Jupiteriu vidinėje jo orbitos dalyje. Tokio prasilenkimo metu abi planetos atsiduria žymiai arčiau viena kitos, nei būdamos priešingose Saulės pusėse. Kadangi planetų orbitos nėra taisyklingi apskritimai, kai kurių prasilenkimų metu atstumas tarp jų būna mažesnis, nei kitais atvejais, teigiama pranešime.
Žurnalas „Sky & Telescope“ skelbia, kad šių metų Jupiterio ir Žemės priartėjimas bus pats didžiausias nuo 1963 iki 2022 metų. Pavyzdžiui, paskutiniojo didžiausio priartėjimo metu 2009 m. rugpjūtį Jupiterį ir Žemę skyrė 11,3 mln. didesnis nei šiemet atstumas. Tai reiškia, kad po kelių dienų Jupiteris dangaus skliaute bus 8 proc. ryškesnis, nei pernai.
Be to, pasak astronomų, Jupiteris dabar yra dar 4 proc. ryškesnis nei įprastai, nes dingo viena jo tamsiųjų juostų.
Beveik visus metus Jupiterio pietinį ekvatoriaus ruožą – tamsią juostą planetos pietų pusrutulio dalyje – dengia šviesių amoniako debesų sluoksnis. Dėl to nuo planetos paviršiaus atspindima daugiau saulės šviesos, o tai papildomai sustiprina planetos ryškumą, teigia astronomai.