Neįtikėtinas mokslininkų atradimas: šie pingvinai užmiega daugiau nei 10 tūkst. kartų per dieną ()
Antarktidoje gyvenančius paukščius tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad jie snaudžia po 11 valandų per parą giliai neužmigdami. Nors žmonėms miegoti vos po keturias sekundes gali atrodyti kaip tikra kančia, tačiau tik ne pingvinams, kurie per dieną užmiega tūkstančius kartų, rodo nauji tyrimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, tyrę paukščius Karaliaus Jurgio saloje Antarktidoje, nustatė, kad jie užmiega daugiau nei 10 tūkst. kartų per dieną, todėl gali nuolat stebėti savo lizdus, saugoti kiaušinius ir jauniklius nuo plėšrūnų. Iš viso paukščiai per parą snaudžia 11 valandų, tačiau niekada neužmiega giliu, nepertraukiamu miegu.
„Žmonės tokios būsenos išlaikyti negali, o pingvinai – gali. Miegas yra daug sudėtingesnis savo įvairove palyginti su tuo, apie ką skaitome daugumoje vadovėlių“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Paul-Antoine Libourel.
Anksčiau, devintajame dešimtmetyje, mokslininkai tyrinėjo pingvinų miegą, t. y. juos gaudė, laikė pastogėje ir stebėjo. Jie pastebėjo fragmentišką trumpalaikį miegą, kurį vadino „mieguistumu“. Naujausiais tyrimais ekspertai nustatė, kad šis fragmentiškas miegas išsilaikė visą dieną, o tai rodo, kad pingvinai neužmiega gilesniu miegu.
„Poravimosi metu pingvinų miegas buvo labai fragmentiškas bet kokiomis sąlygomis ir padėtimis sausumoje“, – rašoma mokslininkų straipsnyje, paskelbtame žurnale „Science“. Išvados leidžia manyti, kad „mikromiegas gali atlikti bent kai kurias atkuriamąsias miego funkcijas“. Tirti pingvinai taip pat galėjo miegoti stovėdami arba gulėdami.
Dėl miego gyvūnai tampa pažeidžiamesni prieš plėšrūnus, nes praranda gebėjimą greitai reaguoti į aplinką. „Miegas yra gyvūnų elgsenos pagrindas. Dauguma miego tyrimų atliekama su žiurkėmis, pelėmis ir žmonėmis, tačiau darbas su kitomis rūšimis parodo, kokiu momentu miegą veikia aplinkos pokyčiai“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius.
Mokslininkai tyrė laisvėje gyvenančius pingvinus, naudodami elektroencefalogramos (EEG) stebėseną ir nepertraukiamą vaizdo medžiagą. Mikromiegus rodė su miegu susijęs smegenų aktyvumas ir akių užmerkimas. Jie pastebėjo, kad miego gylis šiek tiek padidėja apie vidurdienį, kai plėšrūnų rizika gali būti mažiausia.
Antarktiniai pingvinai perėdami nepalieka kiaušinių be priežiūros – vienas iš tėvų sėdi lizde kelias dienas, kol jo partneris išvykęs maitintis. Dėl ilgo miego gali kilti pavojus, kad jų kiaušinius ar jauniklius gali užpulti paukščiai ar kiti pingvinai.
Mokslininkai iš daugiau kaip 2 700 porų kolonijos ištyrė 14 pingvinų, perinčių kiaušinius. Atradimas, kad šie paukščiai atlieka tūkstančius vos keturias sekundes trunkančių mikronusnaudimų, yra „beprecedentis net tarp pingvinų“, rašė tyrėjai.
Tyrimai parodė, kad kai kurios gyvūnų rūšys įprastai miega labai mažai, o tai, regis, neturi neigiamos įtakos jų darbingumui budrumo metu. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad Afrikos krūmynų drambliai miega vidutiniškai dvi valandas per parą ir dažniausiai atsistoję. Kartais jie nemiegodavo 48 valandas.
Kai kurios rūšys skiriasi tarp lyčių: vaisinių muselių patinams reikia miegoti daugiau nei 10 valandų per parą, o patelėms užtenka keturių, o išgyventi gali miegodamos mažiau nei 15 minučių ir tai neturi įtakos jų išlikimo galimybėms.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
