Kodėl taip sunku nuraminti protą? (9)
Mokslininkai, tiriantys keistą žmogaus proto fenomeną – galvojimą apie nieką, priėjo prie įdomios išvados, kuri atskleidė daugiau žmogaus proto veiklos detalių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, kad smegenys gali įgauti inerciją, panašiai kaip stabdomas automobilis skriejantis tam tikru greičiu. Norint sustabdyti automobilį tereikia nuspausti stabdžių pedalą, tuo metu smegenys taip pat turi „stabdžių“ mechanizmą, kurie vadinami slopinančiaisiais neuronais.
Šie neuronai savo funkciją atlieka išskiriant tam tikras rūgštis, kurios neutralizuoja smegenų neuromediatorių – glutamo rūgštis. Abi šias rūgštis išskiria smegenų dalys vadinamos astrocitais. Tačiau perėjimas nuo vienos rūgšties prie kitos reikalauja didelio kiekio deguonies. Tai reiškia, kad kraujotaka privalo paspartėti, širdis pradeda plakti truputėlį greičiau, kūnas sunaudoja daugiau energijos.
Case Western Reserve Universiteto profesorius Daniela Calvetti teigia, kad tai paaiškina nuovargį, kurį sukelia bandymai atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. „Nuostabu kiek darbo reikalauja žmogaus neveiklumas“ – stebėjosi profesorius.
Tyrimui buvo naudojama kompiuterinė smegenų simuliacija, kurią pagamino kitas matematikos profesorius – Erkki Somersalo. Ši simuliacija buvo paremta turimomis smegenų veiklos duomenimis bei žinomais metabolizmo poveikiais.
Tyrėjų komanda žada palyginti kaip skiriasi energijos sunaudojimas tuomet, kai žmogus yra susikoncentravęs į tam tikrą situaciją ir tuomet, kai veikia slopinamosios rūgštys. Jie žada pradėti šias simuliacijas tuo pačiu metu ir stebėti kaip reaguoja kūnas bei smegenys. Svarbiausias šio tyrimo tikslas – geriau suprasti kaip veikia smegenys ir sužinoti kaip efektyviau išsaugoti kūno energiją.