Kaip fizikos dėsnių išmanymas padeda suprasti pasaulį?

Trintis ir pasipriešinimas. Baidarės korpusas pritaikytas skirti vandenį, irklo - plūduriuojančio bet kokia orientacija - ne.

visiškai taip, galbūt dar keli faktoriai. Straipsnis skirtas nebent kokiems 7. nes kitaip tai yra savotiškas pasityčiojimas

Na, jeigu mūsų skaitytojai nėra "septintokai", tai jų atsakymai turėtų tą įrodyti pagal išsamumą ir visų esminių faktorių įvardinimą, o kol kas tik paviršutiniai pamąstymai, panešesni į tų pačių septintokų Be to, iš atsakymo galima suprasti, jei jau irklas būtų gerai "suteptas", sugebėtų "nesimakaluoti" į šonus vandenyje ir plaukti tiesiai, skirdamas vandenį kaip ir valtis, tai jis nuo valties neatsiliktų ir gal net ją pralenktų? Ar tikrai taip būtų? P.S. Siūlau nebijoti ir kitiems skaitytojams pateikti savo pamąstymus, nes nusakyti išsamiai ir suprantamai reikalo esmę, įvertinant visus pagrindinius faktorius, vienu sakiniu tikrai neįmanoma.

Visi kūnai krenta vienodu greičiu. Tiek upės vanduo tiek irklas tiek valtis, tik pasipriešinimas/trintis stabdo. Bangų poveikis dar gali būti, dėl ko pailgėja irklo kelias.

Atsakymo nezinau, bet jeigu valtis neirkluojama, tai trintis su vandeniu ne stabdo, o varo objekta y prieki... o valties ji santykinai mazesne negu irklo... Siaip galvociau kad bangos arba vejas

plaukimas pasroviui tai yra letas kritimas i upes delta. ir del mazesnes trinties piroga krenta greiciau nei irklas , beto piroga plaukdama pasroviui greiciausiai virsija upes vandens tekmes greiti, jei trintis tarp pirogos ir vandens mazesne nei trintis tarp vandens molekuliu. na dar vejas galetu prisidet

Įdomus atsakymas. Juk jei valtis skiria vandenį, ji tampa nuo vandens mažiau priklausoma, t.y., ją mažiau veikia trintis su vandeniu. O juk būtent trintis su vandeniu ir yra tai, kas daiktą vandenyje neša su srove! Priešingai, kuo daiktas grublėtesnis, tuo jo greitis panašesnis į vandens tėkmės greitį.

Bandysiu papildyt Mysliaus atsakymą: Upė teka žemyn, todėl kūnai, plaukiantys upe, taip pat krenta. O kritimo greitis priklauso nuo masės( čia ne vakuumas).

Manyčiau atvirkščiai, trintis su vandeniu ir yra tai kas stabdo valties kritimą, oras ne oras visviena trintis/pasipriešinimas.

aš ir galvočiau kad dėl masėsm bet man jau vienoj temoj išaiškino kad švininis ir auksinis kamuoliukas krenta vienodai ant žemės, tai nebežinau ką ir daugiau pridurt Kitas klausimas, kodėl jie sugalvojo susikabint visi? ar ne todėl kad išvystyti didesnį greitį? jeigu taip tada su mase viskas aišku.. dėl trinties, manau trintis mažina valties greitį tik tada kaip valtis plaukia prieš srovę..

Irklas atsilieka delto,kad jis pavirsiui o pavirsiui mazesnis greitis ir mazesnis spaudimas vandens.Baidare yra gyliau vandeni todel ir vandens spaudimas didesnis tuopaciu ir greitis didesnis.Kuo giliau tuo greitis didesnis.

Tokioje upėje tas vandens kritimas toks mažas, kad trumpoje (tarkim, kelių metrų) atkarpoje, sąlyginai galima sakyti, kad vanduo ir plaukiantys objektai juda horizontalia jūros lygiui plokštuma ir todėl nekrenta žemyn. Manau, viską paaiškina V. P. atsakymas.

Cia nieko detas tas upes kritimas.

pirmiausia,merkio upeje srove smarkiai skiriasi- trys pirogos buvo susikabinusios - jei dvi is ju buvo sroveje o trecia letesneje - automatiskai tos dvi visvien trauke paskui save ir treciaja, irklas ikrites is tos puses kur srove silpnesne - neturejo pagalbos, kaip salia jo esanti piroga - taigi ir atsiliko. jeigu irklas butu ikrites is tos puses kur srove didesne - jis butu aplenkes pirogas, nes sroveje buvo (saliginai) dvi pirogos, o trecioji nesroveje butu jas kazkiektai stabdziusi.

Gilesni sluoksniai teka lėčiau, ir visos srovės vidutinis greitis yra apytikriai lygus 4/5 paviršinio greičio... http://www.fizika.lm.lt/content/view/372/849/

stai puikus pavizdys su ta fizika. paprastam zmogui turetu uztekt pasakyt kodel tas irklas atsilieka, bet universiteta baiges zmogus kurio specialybe neturi nieko bendro su fizika ir ji tam zmogui net neidomi, turi sugebet su formulem ant lapo is galvos irodyti ir dar paskaiciuoti ant kiek gi tas irklas leciau plauke, pasakyt kiek butu reikeje laukt stoviklavietei po kazkiek valandu kol irklas pats atplauks. del to manau dauguma ir nemegsta fizikos.

apie kaip iškrito irklas reikėjo daugiau parašyt (pvz jeigu lėčiau, arba vienu galu trumpam buvo pasinėręs giliau ir t.t... čia galėjo susidaryti greičio skirtumas), ir ar upės greitis visur tolygus? tekėjimas laminarinis? manau kad ne, čia gali būti dar viena priežastis, kad irklas kaip mažesnis ir lengvesnis, turėtų labiau reaguoti į vandens tėkmės netolygumus, sūkuriukus ir visą kitą.

manau tai pats teisingiausias atsakymas. O tos trinys ir kritimai nieko bendra su tuo neturi,nebent teoriskai.

va toks ir skirtumas, tarp fizikų ir kaip sakai paprastų žmonių, tai kad vieni tą nori iš tikrūjų suprasti, o kiti tik paviršutiniškai kažką susvaigsta ir galvoja kad viską žino.

manau tai pats teisingiausias atsakymas. O tos trinys ir kritimai nieko bendra su tuo neturi,nebent teoriskai.