Kaip fizikos dėsnių išmanymas padeda suprasti pasaulį?

Rimka, kad pats jau toks krutas, tai gal parasyk formulemis ? Cia nera susirinke vieni fizikai. Beje kai apie ekonomika uzeina kalba, tai jau kad prisifantazuojat... Tai gal tiesiog nestumk ant kitu. Mano nuomone, tai kad irklas vis del to laikosi paciam pavirsiuje, o valtis ar kas ten buvo, turi siokia tokia grimzle ir vandens srove stipriau stumia valti. Taip pat upes srove daznai pluduriuojancius kunus stumia is stipriausios sroves i upes krastus, kur sekliau ir atitinkamai srove yra silpnesne. Dar kitas dalykas, irklas tik ikrites i vandeni neturejo igijes greicio, o valtis jau turejo greiti >0.

formulėmis? tai gi kad nera salygų, net nepasakyta koks tas irklas buvo, gal jis senas, mediniu vandens prigėrusiu kotu, ir vos vos plūduriuoja, visas paniręs. ir iškrentant jo greitis negalėjo būti 0, jis buvo panašus į valties greitį. kas apie ekonomiką, tai vieni žmonės kalba tai ką žino, o kiti tiesiog kalba.

jei irklas iškrito iš valties, tai jis turėjo valties greitį, tad čia nepaaiškinimas. kol kas dar nėra normalaus paaiškinimo. nemanau, kad teisingas atsakymas būtų toks, kad srovės greitis prie kranto mažesnis nei upės viduryje, labai jau nefizikiškai atrodytų.

"Gerai, jei fizikos mokytojas/dėstytojas, teikdamas akademines fizikos žinias nepamiršta jų susieti su <...> iš pirmo žvilgsnio visai nesusietų su fizika, situacijų paaiškinimu." Pritariu.

Hmmm, sudomino. Panašus reiškinys kitame apvalkale. Žodžiu buvau vandens atrakcijonų parke ir leisdamasis nuo pačio stačiausio/greičiausio nusileidimo pastebėjau, kad "lenkiu" vandenį, todėl jis labai taškosi. Vanduo dėl trinties su vamzdžiu lėtėja, o aš išnaudoju mažiau savo potencinės energijos trinčiai, todėl lekiu greičiau. Čia, manau, irklas atsilieka dėl didesnės trinties su vandeniu. DĖMESIO: šiuo atveju vanduo atstoja plasmasinį vamzdį; irklas- atrakcijonų vandenį; valtis- čiuožiantį mane. Atrodo tada viskas gaunasi. Ką manot? Man tiesiog taip susišvietė, galiu klyst

Neskaiciau komentaru, bet bandysiu kaip as suprantu paaiskinti: Susikibe visi i viena vieta, jie daugiau ploto uzema upes vagos, tuo igaudami upes tekejimo greiti. Irklui iskritus jam reikia igauti sroves greiti, bet zinant jog jis plonas tai jis sunkiau igauna upes sroves greiti. Po tam tikro laiko ju greiciai turetu issilyginti.

Irklas, kai iškrito iš valties, turėjo valties greitį, kuris lygus upės greičiui. Krisdams jis įgijo kitą greitį, kurį įgavo dėl gravitacijos, ir kai atsitrenkė į vandenį, jis kažkiek paniro. Paniręs jis prarado turėtą greitį , nse ten kažkaip sujudino vandenį aplink save. Tam, kad pasiektų turėtą greitį, reikia laiko. Per tą laiką valtelės jį ir aplenkė. Be tto, valtys, plaukdavo vandeniu, jė sujuda taip pat, kaip ir mašinos orą. Vanduo, kurį jos skrodžia, jas pastuma iš galo. O irklo forma nėra tam pritaikyta, kad sklandžiai skrostų vandenį.

Na gal ir teisingai, pagreitis turejo likti tas pats, bet sroves greitis sekliuose vandenyse ir prie dugno ar slaitu yra mazesnis. Tai kartais buna gyvenimo ir mirties klausimas narams

Hm. Nežinau. Gal irklas įkrito, paniro, jį tas panirimas sutabdė bent šiek tiek. Pakol jis "šokinėjo" (veikė archimedo jėga) nuo paviršiaus, apačion ir t.t. jis šiek tiek atsiliko nuo valties, o tik po to, kai nusistovėjo ir pradėjo įgauti upės greitį pamažu. Be to, valtis būna panirusi ir ta srovė "apčiuopia" didesnį plotą, kas leidžia efektyviau stumti pačia valtį, o irklas yra mažesnis. Tačiau tik dabar supratau, kad šis teiginys nelabai tiktų, nes sakoma "jei bet kurio kūno, plaukiančio upe greitis lygus upės tėkmės greičiui" . Taigi, pasiliksiu ties pirmuoju teiginiu.

O, skaitau komentarus ir pamačiau, kad FtBall turi kažką panašaus ką ir aš mąsčiau

man kol kas andriulio paaiškinimas įtikinamiausias atrodo. gali būti, kad plonas irklas nesugeba pasigauti srovės greičio ir dėl to atsilieka, kai trys valtys savo užimamu plotu tą padaro geriau.

Kūnų paviršių plotai skiriasi, todėl tas valtis vandens srovė vekia labiau nei irklą.

Aš manau, jog čia du dalykai sukuria šitokį efektą tai 1. trintis su vandeniu ir tai, jog 2. prie paviršiaus vanduo teka truputį lėčiau. Irklo paviršius jam plūduriuojant gaunasi hidrodinamiškesnis nei valties ir todėl jį labiau veikia vėjas ir pan. Pridėkim tai jog prie paviršiaus vanduo juda lėčiau ir gauname irklą plaukiantį lėčiau nei valtis. Jeigu irklas būtų ne toks hidrodinamiškas kaip valtis, tuomet jo greitis būtų kaip ir upės (nes jį stipriau stumtų vanduo dėl pasipriešinimo didesnio pasipriešinimo iš nugaros, o pasipriešinimo iš priekio nebūtų, kadangi irklo ir upės greičiai būtų vienodi), o valties, jeigu jinai tolsta, didesnis nei upės. Kažkaip neskamba per daug logiškai. Uodo atsakymas irgi labai logiškai skamba. P.S. tai tik mano nuomonė ir ji nebūtinai yra teisinga.

kad visi daiktai turėtų plaukti vienodu greičiu, tai nesutinku, pavyzdžiui kad ir popierinis laivelis, galėtų plaukti net ir prieš srovę, jeigu būtų atitinkamas vėjas. niekas neprieštarauja ir kad daiktai plauktų greičiau už srovę. čia viena. kita, tai kad pvz labai mažiem daiktam, pačiame vandens paviršiuje gali susidaryti didesnis kelias, per bangeles nes vandens paviršius nėra lygus, ir teka nebūtinai idealiai tiesiai (galit kad toj pačios nuotraukoi pripiešti daug vektoriukų kurie yra biški pakreipti vienas kito atžvelgiu.) bet čia šiuo atveju gal to nereiktų paisyt ir dar kitas dalykas, kas yra tikėtina, tai kad pačios upės tėkmes greitis keičiasi, tarkim jeigu ji pagilėja ar praplatėja, tai ir srovė sulėtėja. tarkim šioje situacijoje upes tėkmė lėtėja, valtys su savo airodinamiškais ( čia hidrodinamiškais) dugnais ir didelėm masėm turi inerciją kurią išlaiko ilgiau už irklą.

Daug faktorių. Esminis, manau yra "farvateris". Vandens tėkmė greičiausia ne prie krantų, o tarkim, ties trečdaliu vagos. Taip pat ir vertikaliai - apačioje veikia trintis su dugnu, viršuje su oru. Tą lengva pastebėti, prie valties pririšus balastą - paniręs peilis parištas ant virvės neirkluojant plaukia šiek tiek priekyje. Kitas dalykas, plūdūriuojantys paviršiuje objektai turi tendenciją būti išstumti iš horizontalaus farvaterio labiau, nei panirę. Todėl lengvas irklas nuplaukia link kranto, kur srovė nesmarki. Iš trijų sukabintų valčių viena bus arčiausiai farvaterio, ir trauks kitas į jį. Patyrę irklutojai žino, kad galima pagauti neblogą greitį vien tik "mėtant uodegą". Yra ir daugiau faktorių, bet mano nuomone šie esminiai. Visos kalbos apie inerciją tėkmės kryptimi tuščios, nebent, kaip sakiau, mėtoma uodega - į farvaterį įeinama šonu, o pagavus greitį plaukiama tiesiai.

kas yra tas "farvateris' ir kas yra "mėtoma uodega?"

Kazkas klause kokiu tikslu pirogos susijunge, tai tikslas - kartu pluduriuojant ir niekur neskubant pasiilset (asmenine patirtis :p ) O kas del klausimo, nemokesiu paaiskinti fiziskai bet toki kaip pavyzdi sugalvojau, nezinau ar teisingas. Taigi, jei pvz stovit ant tilto ir ikisat i srove pagali - beveik nesijaucia kad srove ji plestu is ranku. Taciau ikisus koki platu daikta, kad ir lenta, ja butu sunku nulaikyti rankoje. Taigi platesni daikta srove veikia stipriau nei siaura, siauras siuo atveju irklas, platus - keturiuos pirogos. Taigi manau kad butent plotas uzimamas ir lemia tai kad pirogos igauna didesni greiti

čia tas pavyzdys netinka, valčių ir irklo niekas nelaiko.

Tai kad labiau plesia is rankos vadinas greiciau ir nuplauks paleistas ir pavizdys manau tinka parodyti ploto priklausomybe greiciui..? Edit: Rimkai del "metomos uodegos" Tai turbut kaip ir rase rwc gale savo posto, atsukimas valties isilgai upes vagos, tada igaunamas didesnis greitis ir atsisukama atgal. Beje man atrodo kad butent tai ir paaiskina sita uzdavini su irklu ir valtimi. Irklas ir valtis ir yra tas pats kas valtis atsukta priekiu i srove ir valtis atsukta priekiu i kranta

jėgai, ne greičiui. na gal dar salyginai pagreičiui. bet čia šitam pavyzdyje nieko panašaus.