„Termagedono“ laikmatis jau tiksi (6)
Mokslininkai nustatė, kad procesas, kai dėl klimato atšilimo kai kurie Žemės regionai taps mirtinai pavojingi gyventi, jau prasidėjo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei pasaulinis atšilimas vyks ir toliau, ilgainiui mūsų planeta įkais taip, kad tam tikruose jos pusiaujo regionuose oro temperatūra ir drėgmė kels pavojų žmonių gyvybei, skelbia „New Scientist“.
Modeliuojant klimato sąlygas buvo nustatyta, kad paties blogiausio pasaulinio atšilimo scenarijaus atveju kai kuriose Žemės vietose tai gali atsitikti jau po 100 metų. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad vadinamojo „Termagedono“ – temperatūrinio Armagedono – procesas jau vyksta, teigiama pranešime.
Didėjant oro drėgmei žmogus prakaituodamas vis mažiau save atvėsina, todėl vadinamasis karščio stresas patiriamas esant žemesnei oro temperatūrai. Iki dabar nė viena vieta Žemėje neviršija žmogaus organizmo tolerancijos karščiui slenksčio, išskyrus kai kurias olas, tokias kaip Naica olos Meksikoje. Mus gelbsti natūralus termostatas: kai drėgnas oras įkaista, jis kyla aukštyn į atmosferą ir sukelia audras, o lietus atvėsina žemę ir orą, sakoma pranešime.
Tačiau yra vienas dalykas – vadinamasis stabilumo slenkstis, kada drėgnas oras pradės kilti aukštyn priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės. Kompiuterinio modeliavimo rezultatai liudija, kad tuo atveju, jei visame pusiaujo regione padidėtų temperatūra, kartu išaugtų ir stabilumo slenkstis.
Havajų universiteto (JAV) mokslininkai Nathanielis Johnsonas ir Shang-Ping Xi išnagrinėjo pastarųjų 30 metų palydovinių stebėjimų bei kritulių kiekio matavimų duomenis ir nustatė, kad jūros paviršiaus temperatūra tropikuose dabar turėtų būti maždaug 0,3 laipsnio pagal Celsijų didesnė, nei 1980 metais, kad drėgnas sušilęs oras pradėtų kilti aukštyn ir sukeltų lietų. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“.
Tai reiškia, kad stabilumo slenkstis jau yra pradėjęs didėti ir kyla toliau, teigia N. Johnsonas. Pasak jo, toks pat procesas turėtų vykti ir virš pusiaujo sausumos plotų.
Šiemet paskelbti Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) mokslininko Steveno Sherwoodo tyrimo rezultatai liudija, kad besikeičiantis temperatūrų režimas gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai. Karščio bangos jau dabar kasmet nusineša dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes, o stabilumo slenksčiui didėjant aukų bus dar daugiau.
Ilgainiui kai kuriuose Žemės pusiaujo regionuose oras gali tapti toks karštas ir drėgnas, kad net šešėlyje stovintis nuogas žmogus, į kurį bus nukreipta ventiliatoriaus oro srovė, mirs dėl nepakeliamos tvankos, sakoma pranešime.
