Lietuvių kalbos archeologija: kuo mūsų kalba yra išskirtinė Europoje? (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

punktyras 2010-11-29 02:40
..., sušuko asmuo, net nesivarginantis naudoti lietuviškų raidžių.
crescendo 2010-11-29 03:07
Supranti, kad tavo žodžiai nesutampa su veiksmais? Pažiūrėk į savo žinutę. Apsimetėlis kažkoks. Kas tingi ar tiesiog nesugeba teisingai rašyti, visada atras prie ko prikibti. Tuoj atsiranda pasakymai, kad ne žmogus turi tarnauti kalbai, o kalba žmogui ir t.t. O galiausiai kai kažkoks daykas yra tau neįkandamas, tiesiog metama tai ir sakoma, kad niekam tikęs daiktas. Tas pats ir su lietuvių kalba. Normalūs piliečiai gerbia savo kalbą. Pasityčiok iš kokios prancūzų kalbos prieš prancūzą, tai tkrai sulauksi grąžos. Čia tik tokie vaikigaliai teršia lietuvių kalbą. Padaro ją kažkokia lenkų, anglų, lietuvių kalbų makalyne. Matęs su kokiais CV ateina žmonės darbo ieškoti. Net kraupu žiūrėti, koks apgailėtinas jų raštingumo lygis būna. Niekas į tokį žmogų rimtai nežiūrės.
Arns 2010-11-29 09:51
čia jau skonio reikalas, man lietuvių kalba atrodo iš vis neskirta dainuoti, labai jau ji sunki(galim džiaugtis jog lenkų š,č, dž ir t.t. perkrauta kalba dar nemelodingesnė). Bent man suomių, rusų, kroatų, serbų dainos gražesnės, nes arba prasmingi žodžiai tikrai padainuojami arba kaip suomių, jie ilgi ir juos galima "varijuoti", su lietuviškais neišeina arba dar negimė tą sugebantis dainininkas. O dėl pasikeitimo, na pažiūrėčiau kiek čia žemaitiški, aukštaitiškai ir t.t supranta. Čia yra ta senoji kalba(kuri dažnai kiekviename miestelyje, kaimelyje dar nuo savo regiono "bendros" skyrėsi), ta kur kalbame, yra bendrinė ir ji jau nėra tokia sena. Va šito nepaaiškinimas, kaip ir tikslesnis baltų dalijimosi nepaaiškinimas straipsnyje ir pateiktuose video labai jaučiamas.
An0nym0us 2010-11-29 10:58
Dėl užsieniečių vardų rašymo, tai man asmeniškai priimtiniausias būdas yra vardo parašymas pagal lietuvišką tarimą ir šalia, skliausteliuose, nurodomas originalus variantas, panašiai, kaip kai kuriuose laikraščiuose. Tik kartais pasitaiko kuriozų su sulietuvintu vardu, pvz., yra tekę matyti tokį išmislą - Rožė Federeris (Roger Federer).
kroitus 2010-11-29 13:48
Jei kalba reikalinga TIK informacijai perduoti(kaip kai kas čia kalba), tai visokios dainos, grožinė literatūra, poezija netenka prasmės, nes ten jokios naudingos informacijos tikrai nėra. Man Lietuvių kalba yra graži, ir didžiuojuosi, kad ji yra pakankamai archajiška. Visokios taisyklės yra pakankamai vėlai sugalvotos. Kadangi kalba yra įvairi, tai ir tų taisyklių milijonai, prieštaraujančių vienų kitom. Beje - dažnai rusų forumuose teigiama, kad lietuvių kalba susiformavo maždaug XX amžiaus pradžioj, o rusų(ne senoji, bet dabartinė) yra žymiai senesnė, nei lietuvių...
Nerkashis 2010-11-29 19:50
Juokinga kai anglai nesusišneka vienas su kitu, ypač jaunas su vyresniu. Ir bent jau man baisiai skamba pargrįžusių emigrantų pusiau angliška lietuvių kalba. Beje, kai vienas Indas išgirdo kaip mes bendraujam lietuviškai, tai sakė, kad mes naudojam daug S raidžių. Sakė kaip gyvatės
rwc 2010-11-30 01:53
Šiaip tai lyginant kalbų dainingumą, reikia atkreipti dėmesį į kai kurias technines smulkmenas: - Prancūzų kalboje vyrauja ritminės grupės su visada kirčiuotu paskutiniu skiemeniu, todėl ji organiškai pritaikyta tam tikrai poezijai. Taip pat daug liasonų, nukandamų, nosinių ar šiaip praleidžiamų priebalsių - tuo ji kažkiek panaši į kiniečių, kur trim raidėm gali priklausomai nuo konteksto išreikšti labai daug. - Rusų seniai paplitusi labai plačiam areale, todėl kiekviena šaknis turi daug konotacijų (kaip x** ;] ). Be to, kiekvienas regionas turi specifinių darybos ir jungimo taisyklių - tiek archaiškų, tiek naujų, kurias kombinuojant taip pat galima išgauti lapai spalvingus tekstus panaudojant nedidelį kiekį žodžių. - Finougrų kalbos agliunatyvinės, todėl į vieną žodį galima sukišti ištisas mintis, tas pačias mintis pasakyti labai panašiai ir t.t.. Jų poezija ir dainos yra savotiškas anagramų menas. - Lietuvių melodinga savo dvigarsiais, iš kurių galima gauti labai daug įdomių sąskambių - ne tik ritminių, bet ir ganėtinai polifoninių. Nė viena kita Europos kalba dainose neturi tiek sekundų, kiek baltų kalbos, neturi daugiabalsių sutartinių ir pan.. Be to, baltų kalbos, kaip ir slavų nėra apribotos žodžių tvarkos, privalomų jungtukų ir artikelių, gramatinių konstrukcijų, nusakančių konkretų objektų santykį. Dar, lietuvių kalba viena iš nedaugelio išlaikė labai platų spektrą dalyvinių/padalyvinių formų, kurios savo lankstumu ir skirtinga ritmika kažkiek primena finougrus. Kitos modernios Vakarų indoeuropiečių kalbos - ypač romanai ir germanai tam naudoja visokius "will have been". Dar, lietuvių kalba labai archaiška savo pirmapradžių leksemų skambesiu, kuris ypač pastebimas liaudies dainose: miegas/miegoti/migti/mygis - gimti/gamta/gymis - rimtis/ramus/rimti/rymoti/remti - mirtis/marus. Dėl to lietuvių kalba sunki išmokti pačius pagrindus. Jei anglų/prancūzų/rusų/vokiečių kiekvieną žodį ir konstrukciją mokaisi atskirai, o panašūs žodžiai retai būna giminingi (neskaitant skolinių ir skolintų afiksų), tai lietuviškai užsieniečiams sunku "pagauti sistemą", nors ji suprantama, akivaizdi ir vartojama net mažų vaikų. Pvz., europiečiams sunku išaiškinti skirtumą tarp "nešti" ir "nešioti" - o lietuviams tai yra iš esmės vienas žodis. Arba "nešęs-nešąs-nešiąs; nešdavęs-nešdamas; neštas-nešamas-nešsiamas". ir t.t.. Dėl "s raidžių" - tai lotynų ir graikų taip pat turi daug "s"; kitos kalbos jas kur pakeitė z,h,ar š, kur iš jų padarė atskiras konstrukcijas ("se lavez", "do smth. to oneself"; daugiskaita). Indo kalbų grupė, jei neklystu, galūnėms dažniau naudoja "-n", "-m". Kaip kurioj gramatikoj lengviausia jungti žodžius. Pvz., lietuviai neturi nosinių priebalsių žodžio pradžioje, ir apskritai nedaug žodžių prasidedančių "plikomis" balsėmis (apskritai -> (h)apskritai, (j)apskritai), užtat sąlyginai daug pusbalsių ir "nestabdomų" priebalsių žodžių pradžiose. Ir tie "stabdomi" lengvai asimiliuojasi arba vos tariami. Paprasčiausiai, per minkšta ir per daug kitų fonetinių priemonių turinti kalba, kad reikėtų vengti duslių priebalsių. O vat nosiniai/gerkliniai ir ftikatyviniai priebalsiai maišytų (h,ch,f,-n,-m). Neveltui daug vaikų sunkiai ištaria kietus l,r,š nes jie neįsipaišo į kasdienes "treniruotes". Tas pat - kai lietuviai kalba užsienietiškai, pažinsi iš "suminkštintų" l,r,š ir aiškiai artikuliuotų n,m.
kionig 2010-11-30 05:48
Apie sita yra gerai parasyta pipedijoje, bet nedesim cia nuorodos
Unikali durnaropė 2014-02-09 19:41
Nenorėjau kurti naujos temos, tad... . Senesniuose raštuose kartais tenka matyti šiai dienai tokią keistoką linksnio Tai ir dygstantys kaulai iš tos nepakantumo serijos: http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... 896#354896 ? . Tiesa, praėjo beveik penkmetis, tad smalsu kaip tamstos reikalai su nepakantumu legalizuotiems barbarizmams? Ar nuomonė lygiai taip pačiai pakito, kaip ir požiūris apie tą pačią lytį mylinčius? .
kionig 2014-02-09 19:46
O jau taip nebėra ką veikti, kad tenka kapstyti penkmečio senumo temas ir jose parašytas nuomones? http://www.youtube.com/watch?v=nKZWZwB_zfw Soriux už nenormatyvą