Pirmąsyk identifikuota super-Žemės atmosfera (8)
Astronomams pirmąkart pavyko charakterizuoti super-Žemės – ne Saulės sistemoje skriejančios planetos, pavadintos GJ 1214b – atmosferą. GJ 1214b planeta už Žemę yra 2,7 karto didesnė ir 6,5 karto masyvesnė. Ankstesnių stebėjimų metu gauti duomenys leido spėti, kad dangaus kūnas nepasižymi itin dideliu tankiu ir, ko gero, yra gaubiamas atmosferos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Planetos tranzito metu (t.y., jai atsidūrus tarp savosios žvaigždės ir stebėtojų), astronomai užfiksavo infraraudonųjų spindulių. Tokių tranzitų metu žvaigždės spinduliuojama šviesa persmelkia planetos atmosferą. Atmosferos dujos absorbuoja šviesos daleles ir ima skleisti tam tikro ilgio bangas, iš kurių galima spręsti apie cheminę atmosferos sudėtį. Tokiu pat principu buvo tyrinėjamos ir vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ tipo planetų atmosferos – šie dangaus kūnai, dydžiu prilygstantys Saulės sistemos karaliui Jupiteriui, skrieja labai arti savųjų žvaigždžių. Jų atmosferose minėtu metodu yra aptikta vandenilio, metano dujų ir natrio garų.
Tačiau GJ 1214b atveju cheminių „ingredientų“ astronomams aptikti nepavyko. Vis dėlto tai nereiškia, kad cheminių elementų aplink planetą nėra. Gauti stebėjimo duomenys mokslininkams leido galimų prielaidų aibę susiaurinti iki dviejų hipotezių: arba planeta yra supama labai tankios atmosferos iš vandens garų, arba šis dangaus kūnas turi vandenilio atmosferą su tankiu debesų sluoksniu.
Pastaruoju atveju pati planeta turėtų būti sudaryta iš ledo arba savo sudėtimi būtų panaši į Neptūną (tik kur kas mažesnių išmatavimų).
„Šią planetą turėtų dengti vandens garai, - tvirtina J.Beanas. - Tokio tipo atmosfera turėtų būti labai tanki, o vandens garai turėtų sudaryti 1/5 visos atmosferos. Palyginkite su mūsų Žemę gaubiančia atmosfera, kur 4/5 sudaro azotas, 1/5 – deguonis. Žemės atmosferoje vandens garų kiekiai, palyginus su GJ 1214b, yra niekingai maži.“ Tačiau mokslininkas neslepia optimizmo, jog per artimiausius metus jis su kolegomis turėtų tiksliau nustatyti planetos atmosferos sandarą.
Pastarąjį stebėjimą astronomai atliko Paranalo observatorijoje, Čilėje pastatytu didžiuoju teleskopu.
„Gauti rezultatai, nors ir nėra tikslūs, yra pakankamai svarus žingsnis siaurinant prielaidų aibę ir suvokiant tiriamos planetos atmosferą, - pripažįsta NASA Egzoplanetų tyrimų programos mokslininkas Douglasas Hudginsas. – Keisti, į šį panašūs pasauliai mokslą apie egzoplanetas išveda į aktualiausius nūdienos astrofizikos horizontus.“