Iš Saulės sistemos pakraščio atklystančių kometų srautą gali lemti nežinoma gigantiška planeta (34)
Gali būti, jog mūsų gimtoji žvaigždė turi "kompanionę" - planetą, trikdančią Saulės sistemos pakraščiuose skriejančių kometų orbitas. Astronomai kelia hipotezę, jog planeta turėtų būti gigantiška, savo mase daugiau kaip keturis kartus lenkianti Jupiterį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusiais metais į orbitą iškeltas NASA teleskopas artimiausioje ateityje gali aptikti šį paslaptingą objektą - jei, žinoma, jis iš tiesų egzistuoja. Prognozuojama nežinomos planetos buvimo vieta - Saulės sistemą supantis iš ledo ir dulkių nuolaužų susidedantis Oorto debesis.
Potencialiai egzistuojanti planeta greičiausiai yra pakankamai toli nuo mūsų, o tai astronomams jos ieškant sudarys nemažų sunkumų. Atstumas nuo Saulės iki šios planetos preliminariais vertinimais galėtų siekti 30000 astronominių vienetų (vienas AV lygus atstumui tarp Žemės ir Saulės, apie 150 milijonų kilometrų). Įdomu ir tai, jog dauguma sistemų, turinčių mūsų Saulę primenančias vadinamąsias G klasės žvaigždes, turi ir tokius "nematomus" kompanionus. Statistiškai mūsų Saulei yra analogiškos apytiksliai trečdalis visų vienanarių žvaigždžių.
Mokslininkai jau anksčiau kėlė teoriją, jog maždaug vieno šviesmečio atstumu nuo mūsų gali slypėti mums nematoma žvaigždė, kurią jie pavadino mitiniu Nemezidės vardu. Šios idėjos šalininkai teigia, jog skriedama elipsine orbita, ši raudonoji arba rudoji nykštukė reguliariai patenka į Oorto debesį, sutrikdydama daugybės ten esančių kometų orbitas. Kai kurių kometų trajektorija pakrypsta Žemės linkme. Šiuo aspektu teorija paaiškintų Žemėje reguliariai besikartojantį masinio rūšių išnykimo priežastingumą. Nepaisant to, šį požiūrį sukritikavo kiti astronomai, teigdami, jog jei Nemezidė egzistuotų, jos orbita negalėtų būti stabili.
Dabar mokslininkai pateikia naujų įrodymų, jog Saulė gali turėti "slaptą", tačiau kitokios rūšies kompanioną. Siekdami išvengti galimo supainiojimo su Nemezidės teorija, Luizianos Lafayette universiteto (JAV) astrofizikai Džonas Matisas (John Matese) ir Danielis Vitmairas (Daniel Whitmire) šį hipotetinį objektą pavadino "Tyche" — Graikų mitologijoje ji yra geroji deivės Nemezidės sesuo.
Tyche paieškomis netolimoje ateityje turėtų užsiimti NASA infraraudonojo diapazono orbitinis teleskopas WISE (Wide-Field Infrared Survey Explorer). Manoma, jog būtent šis teleskopas turi didžiausią galimybę aptikti tolimąją Saulės palydovę, jei tik ji apskritai egzistuoja.
Kokia gi šios teorijos priešistorė? Mokslininkai jau anksčiau atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma į Saulės sistemos vidų patenkančių kometų atskrieja iš Oorto debesies. Jų skaičiavimai parodė, jog tokiai tendencijai sudaryti būtų reikalingas papildomas gravitacinis poveikis, kuriuo pasižymėtų apytiksliai keturis kartus už Jupiterį masyvesnė planeta. "Tiche egzistavimo prielaidą kelti leidžia du šimtmečius trukę šios anomalijos stebėjimai. Tikimybė, jog šią tendenciją sukėlė statistinis atsitiktinumas, yra labai maža", sako Matisas.
Tyche trauka taip pat galėtų paaiškinti, kodėl už Plutono esanti nykštukinė planeta Sedna skrieja tokia neįprastai ištęsta elipsine orbita, teigia mokslininkai. Jei Tyche egzistuotų, ji būtų labai šalta. Temperatūra jos paviršiuje turėtų siekti apei -73 laipsnius pagal Celsijų, ir kaip tik tai paaiškintų, kodėl ji taip ilgai liko nepastebėta astronomų. Kuo objektas šaltesnis, tuo mažiau jis į aplinką išspinduliuoja savo energijos. Be to, didelis atstumas nuo Saulės reiškia, jog nuo planetos paviršiaus atspindi mažai šviesos.
"Dauguma planetas tiriančių mokslininkų nenustebtų, jei tokia planeta savo dydžiu prilygtų Neptūnui. Tačiau Jupiterio masės objektas neabejotinai būtų staigmena. Jei teorija išties yra teisinga, mums tektų išsiaiškinti, kaip ši planeta ten pateko ir kokią įtaką daro kometų pasiskirstymui ir kitų planetų orbitoms. Atsakymas į šį klausimą liestų ir ankstyvuosius Saulės sistemos raidos etapus", - komentuoja Matisas.
Žinoma, Tyche egzistavimas yra diskutuotinas, kadangi kometų orbitų anomalijos yra pastebimos tik kraštinėje Oorto debesies dalyje. "Patirtis sako, jog tokia tendencija turėtų pasireikšti didesnėje erdvės dalyje, tačiau taip nėra", - sako Matisas. Lieka tik sulaukti, kada bus surinkta pakankamai duomenų, kad ši teorija būtų patvirtinta arba paneigta.