Rusijoje yra „Pragaro vartai“. Neįtikėtina, kas dabar ten vyksta (Video) ()
Plėtimosi greitis gerokai padidėjo.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Batagaikos krateris, taip pat žinomas kaip „pragaro vartai“, yra Sibire ir pirmą kartą susidarė, kai tirpstantis amžinasis įšalas Sibiro tundroje pradėjo į Žemės atmosferą išleisti tonas anksčiau įšalusio metano – stiprų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mokslininkai daugelį metų stebėjo, kaip plečiasi didžiulė skylė žemėje, tačiau dabar jie pastebėjo, kad „pragaro vartų“ plėtimosi greitis gerokai išaugo, rašo „Daily Mail“.
Naujas vietinių glaciologų tyrimas parodė, kad metano ir kitų anglies dujų išsiskyrimo greitis krateriui gilėjant pasiekė neįtikėtiną 4000–5000 tonų per metus kiekį. Mokslininkai mano, jog tai parodo, kaip greitai nyksta amžinasis įšalas. Be to, jie perspėja, kad labai greitai visas likęs metanas greičiausiai išsiverš iš kraterio. Tyrimo autoriai pagrindine šio pagreičio priežastimi įvardija klimato kaitą.
Šį kraterio išsiplėtimą iš šono riboja ir pamatinės uolienos, kurių viršūnė, mokslininkų nuomone, pamažu kyla tarp netoliese esančių kalnų maždaug 550 metrų virš paviršiaus.
Tyrimo metu mokslininkai sukūrė 3D modelį, kaip amžinasis įšalas traukėsi per daugelį metų trukusią irimą, naudodamiesi gausiais duomenimis iš kelių nepriklausomų šaltinių. Komanda naudojo didelės raiškos nuotolinio stebėjimo duomenis iš palydovų ir bepiločių orlaivių skrydžių virš Batagaikos. Visi šie duomenys buvo sujungti su amžinojo įšalo mėginiais ir kitais dirvožemio bandiniais iš lauko ekspedicijų 2019 ir 2023 m.
Naudodamiesi šiuo modeliu, mokslininkai sugebėjo nustatyti ir numatyti amžinojo įšalo pagrindinės geologinės struktūros tirpimą. Taip jie sužinojo, kiek ir kokių medžiagų jo viduje ištirpsta, o vėliau patenka į gruntinius vandenis arba Žemės atmosferą.
Mokslininkai mano, kad metano nuotėkis iš Batagaikos kraterio turės įtakos visoms netoliese esančioms ekosistemoms.