Teikia daug vilčių. Tai gali padėti 40 proc. pacientų ()
Mokslininkai padarė didelį proveržį aiškindamiesi, kaip mūsų imuninė sistema reaguoja į vėžį. Supratę šiuos biocheminius procesus, galbūt galėsime padidinti esamų imunoterapijos gydymo metodų veiksmingumą ir padaryti juos prieinamus platesniam pacientų ratui, rašo „Newsweek“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Imunoterapija kovai su vėžiu naudoja mūsų organizmo imuninę sistemą. Paprastai mūsų imuninė sistema stengiasi pastebėti ir sunaikinti potencialiai piktybines ląsteles, kol jos dar nespėjo išaugti į naviką.
Tačiau yra tam tikrų situacijų, kai mūsų imuninė sistema nesugeba veiksmingai atlikti savo darbo. Jei ji silpna, ji gali atpažinti vėžinę ląstelę, bet gali būti nepajėgti jos sunaikinti. O vėžinės ląstelės dar ir labai gerai sugeba pasislėpti nuo mūsų imuninės sistemos – arba net gaminti signalus, kurie neleidžia imuninei sistemai jų atakuoti.
Imunoterapija veikia padėdama mūsų imuninei sistemai atpažinti ir atakuoti šias vėžines ląsteles – ir turi keletą pagrindinių pranašumų, palyginti su tradicine chemoterapija. Pirma, nors imunoterapija ir turi tam tikrą šalutinį poveikį, ji yra gerokai mažiau toksiška ir pacientui lengviau pakeliama.
Antra, išmokius imuninę sistemą kovoti su naviku, pacientai gali išsiugdyti ilgalaikę imunologinę atmintį prieš ateityje pasikartojančius navikus ir neleisti jiems sugrįžti.
Tačiau imunoterapija neveikia visiems (nors tikslus procentas skiriasi skirtingų gydymo būdų ir skirtingų vėžinių susirgimų atveju). Nauji tyrimai teikia vilčių, ir tam tikri imunoterapijos tipai gali būti veiksmingi net trims iš penkių pacientų. Tačiau ką daryti su likusiais 40 procentų pacientų? Kas būtų, jei būtų būdas sustiprinti jų imuninės sistemos atsaką į šiuos vėžinius susirgimus?
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Genes & Immunity“, Turku universiteto (Suomija) mokslininkai galbūt būtent tai ir nustatė.
Tyrimas susijęs su TIMP-1 baltymu, kuris tradiciškai žinomas kaip apsaugantis organizmo ląsteles ir audinius nuo pažeidimų. Tačiau, remiantis naujaisiais tyrimais, kuriems vadovavo Turku universiteto biomedicinos profesorius Carlosas Rogerio Figueiredo, jis taip pat gali padėti sustiprinti imuninės sistemos gebėjimą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
C. R. Figueiredo ir jo komanda pastebėjo, kad didelis TIMP-1 kiekis melanomos audiniuose buvo susijęs su didesne vadinamųjų T ląstelių žudikių – mūsų imuninės sistemos karių – infiltracija ir bendru išgyvenamumo rodikliu.
„Pacientams, kuriems trūksta TIMP-1 genų raiškos, mūsų atradimas padės sukurti racionalias terapines naujoves“, – pareiškime sakė C. R. Figueiredo.
Šie atradimai taip pat gali padėti sustiprinti pacientų imuninę sistemą prieš virusus ir bakterijas, rašo „Newsweek“.
