Tarpžvaigždiniai skrydžiai nebus įmanomi mažiausiai dar 200 metų?

Ne mokslininkas minejo tai,o eilinis pranasas,Nostradamas. I tema,tai tas pats,kai as dabar speliociau po kiek metu su dyzeliniu varikliu varomu laivu bus galima nuskristi iki Marso,tad tikrai neapsimoka cia tusciai spelioti.

Albertas Enšteinas: "Nežinau kaip žmonės kovos trečiąjį pasaulinį karą, tačiau ketvirtąjį kovos su lazdomis ir akmenimis".

Del anti materijos, kazkur girdejau, kad noritn pagaminti viena grama anti vandenilio, kainuotu menesis pasaulio ekonomikos, beto kuo toliau tuo maziau turi buti aktuolus raketiniai ar cheminiai vararikliai, juos vistiek turetu pakeitineti plazminiai, magnetiniai, o gal ateityje ir gravitaciniai. o beto ir patys erdveliaiviai jau nebebutu laikomi zemeje, o visa gamyba ir eksploatacija butu kosmose. siaip kosmose yra ne tik saules energija, bet ir kita radiacija, bei dideles energijos daleles, kurias manau ir galima isisavinti kaip energija.

cia buvo pasakyta su salyga, manau, jog pilotuojamas laivas butu pastoviai aptarnaujamas, ir papildomas kokiais nors pakeliui, budais, o bepilociam turetu buti jau sukauptas visas reikiamas energijos kiekis reikalingas nuskristi iki artimiausios zvaigzdes.

Koks dar Nostradamas? sia fraze pasake Ensteinas, kuomet jo paklause kaip jus isivaizduojate III pasaulini kara, o jis atsake: III neisivaizduoju, bet isivaizduoju IV kuomet kuomet susitike 2 urviniai zmones kausis lazdomis.

Mano klaida.

žmonėms veikti? Už ką juos maitinti? Ką jie padarytų geriau nei robotas? Arba: kodėl robotui neįdavus užšaldyto embriono? Kurį jis, be abejo, "netyčia" sunaikintų - kadangi ten, žvaigždėse, žmogui nėra ką veikti. Gal nesunaikintų - saugotų kaip kažkokią bevertę brangenybę, bereikalingą balastą vien todėl, kad taip įsakyta. Įsakymas nebus "nugabenk ir užveisk" - bus "užveisk, kai bus tinkamos sąlygos". O tokių tikriausiai neatsiras.

rwc, tamsta tikriausiai teisus, aš neitin teisingai išsireiškiau. Būtent dėl tavo išsakytų argumentų susidaro įspūdis, kad progresas "sulėtėjo", nes pasiekimų laikas išsitesė, o didelių proveržių nėra. Pilnai su tavim sutinku dėl juodo darbo, susidomėjimu mokslu ir žmogaus galimybių jį suvokti. Tokie jau tie dabartiniai žmogaus proto apribojimai. Rašai, kad dabar mokslininkai naudoja automatizuotus įrankius, bet, atrodo, tecnologinio singuliariumo greitu laiku (50-100m) nelauki, kodėl? Negi atmeti galimybę, kad žmogus technologijų pagalba pradės plėsti savo sąmonę ir būtent to pasekoje mes įžengsime į naują amžių? Žmogus nebebus "tik" žmogumi, jis bus technologinis (ar net DI) hibridas, mąstymo ribos prasiplės, tai leis paspartinti progresą. Manau tuomet vėl pamatysime jaunus Nobelio premijų laureatus. Esu įsitikines, kad esi girdėjęs apie , manai jis klysta? IMHO tiek galimybės tiek svajonės auga eksponentiškai. Nesutinku su tamstos pesimistiška laiko prognoze dėl skrydžių į tolimajį kosmosą. Mano minėti žmogaus sąmonės praplėtimo, o gal net laipsniško ir visiško organinių smegenų (bei kūno) atsisakymo pasekoje atsiras ir galimybės ir resursai nuskristi į žvaigždes. Deja (o gal ir gerai) mes nebebūsime žmonėmis. Tik vat jei DI pasirodys neitin draugiškas, kuo pastaruoju metu vis labiau įtikiu, į žvaigdes jis skris tik pats vienas. Berods pastarajam scenarijui ir tamsta pritariate.

man atrodo, kad diskutuodami iveliate klaida jau paciame DI suvokime. DI nera kazkas stebuklingo ar turincio "dieviskas" galimybes, kaip isivaizduoja dauguma. ir nereikia cia jau DI suteikt niekuo nepagristas savybes, is anksto nusprendziant koks jis bus geras arba blogas . DI tera savarankiskas intelektas sugebantis priimt tam tikro lygio sprendimus ir sugebantis tobulet siaurose ribose. ziurke irgi turi savo intelekta, ir kai kuriose srityse sugeba pergudraut zmogu. tai vyksta ne del to, kad ziurkes pranasesnis intelektas. ji tiesiog naudojasi savo mazais gabaritais, geresne uosle ar reakcijos greiciu. nereikia cia fantazuot, kad sukurus DI, jo tobulejimas de fakto bus neribotas. tokia prielaida neteisinga. ribas suformuos grynai technines galimybes, kurios deja yra ribotos. aisku visada malonu pagazdint idiotus visokiais is pirsto islauztais siaubais, kuriu jie nesupranta del menkesnio intelekto nors kaip matau nemazai kam labai patinka save isivaizduot ziurke, pries kazkoki stipresni ir galingesni mistini DI. as tai vadinu isankstinio vergo sindromu

Kodel manai, kad ribas suformuos technines galimybes? Ziurkes intelektas nera tas intelektas apie kalbame. Zmogisko lygio intelektas bus toks kuris sugebes pats pasirinkti tobulejimo sritis. IMHO stipraus DI savybe yra sugebejimas save tobulinti. Juk zmogus, dazniausiai, stengiasi tobuleti. Teisybe, musu smegenis kolkas riboja fizines galimybes, nes negalime smegenu praplesti ar ju "paturbinti" (nors tam tikrais "vaistais" laikinai tai imanoma). DI tokiu apribojimu netures. Jau dabar kuriami "printeriai" sugebantys pagaminti ribotas detales, palauk keleta metu ir pamatysi, kaip jie sugebes paganminti/atspauzdinti beveik viska. Be to nanotechnologija toki procesa tik pagerins. Taigi DI gales isplesti savo smegenis, skaiciavimo pajegumus ir sugebes tai daryti vis greiciau. Isivaiduok jis pasieks toki intelekto lygiu skirtuma kaip dabar zmogus su skruzdele. Tikiu, kad tu nesi priesikas skruzdems, bet jei tau prireiks pasistatyti nama, ar praplesti dirbamos zemes plota tu nekreipsi demesio i toje vietoje esanti skruzdelyna. Gal neinaikinsi visu skruzdeliu, paliksi keleta "rezervatu" naturaliai gamtai, bet visgi aplinka sukulturinsi. Jei skruzdes kesinsis i tavo resursus, tarkim tavo maisto sandeliuka, tu issikviesi parazitu naikintojus ar tiesiog pats pasinaudosi dichlofosu. Tai nera vergo sindromas ar bandymas pagazdinti, tiesiog isplaukiancios logiskos isvados. Jei galetum, zamolski, ir tu tobulintum save. DI atveju tai vyks vyks be stabdziu, tam nera prasmes, todel ilgainiui DI turetu isisavinti visa visata.

Ziuriu dauguma samones tobulejima suprata labai jau siaurai,tik grynai ish techninio poziurio.Cia tikrai dauguma tokie naivus, visas jusu vadinamas progresas pirmiausei remesi kazkieno tai asmenine nauda ,o tai ir yra didelis stabdis tobulejime.Jei akcininkams nebus pelno ,bet koks ,kad ir genelus projektas liks merdeti.Manau zmonijos evoliucija vyks kopleksishkai o ne tik grieztai tecnnoginije plotmeje.Tai itakos socialiniai,psicologiniai ir kiti ne ka maziau svarbus faktoriai.Nepamirshkime kuo mes buvome antikoje ir kuo tapome viduramziais,evoliucija nera vien tik kreive kylanti aukshtyn...

Maurai, tai įvardink tuos skirtumus. Pagrindinis skirtumas - įdiegtam tikėjime, pasaulio suvokime. Kai visa aplinka ima "tikėti", kad pasaulio pabaiga ne už kalnų, jie natūraliai pradeda ruoštis tai pabaigai, gyventi savo gyvenimus pagal tą pabaigą. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 19a. Europoje, kuomet visuomenė masiškai įtikėjo išgelbėjimu per mokslą, kad ateitį nebebus karų, kad žmonija greit įvaldys orus ir t.t. Nepasakyčiau, kad visuomenės suvokimas ir požiūris progresuotų ar evoliucionuotų, jis tiesiog kinta, o į gerą ar blogą parodo laikas. P.S Dabar visi įtikėję į "Laisvę" , nepaisydami nei sveiko proto, nei pareigų, svarbiausia laisvė. P.P.S O pati antika yra highly overrated, bet taip jau yra, negi iškelsi neeuropines civilizacijas sumenkindamas "vakarų šaknis".

Kurzweil - tik vienas iš daugelio futurologų, ir jo utopija nebūtinai teisingiausia. Kalbant apie technologinius singuliarumus - tai nemanau, kad reikėtų tikėtis savarankiškai koreliuos, o vergiškai atsakinės į protingų žmonių protingus klausimus. Ar galime laikyti tipišką kalkuliatorių tokiu smegenų egzoskeletu? Manau, kad ne - jis mus išlaisvina nuo rutininių skaičiavimų, tačiau nepadeda išspręsti sudėtingų uždavinių. Pvz., gali apskaičiuoti sinusą, bet ką iš ko išskaičiuoti, turime nuspręsti savo unikalia patirtimi. Dėl Antikos pervertinimo taip pat sutinku tik iš dalies. Faktiškai, šiuolaikinis mokslas yra vakarietiškas, pastatytas ant Islamo mokslininkų analizės pamatų. Šie savo ruožtu susintetino indų skaičiavimo sistemą ir begalybės sąvoką, kinų didelius skaičius ir Antikos filosofų abstraktų mąstymą į viena. Kuri dalis svarbiausia? Visos svarbios, bet, manau, antikinė analizė čia svarbiausia. Ir nepamirškime, kad vienas iš mokslo lūžių buvo pražiopsotas Islamo mokslininkų - tai skirtingų mokslo šakų suvienijimas. Iki Descarteso, trigonometrija, geometrija, aritmetika ir algebra buvo skirtingi mokslai. Iki Newtono, Eulerio ir Gaußo skaičiai ir dydžiai neturėjo dinamikos, nebuvo išvestinės, integralo ir t.t.. Kiekviena civilizacija į tuos pačius uždavinius žiūrėjo kitaip ir sprendė jus skirtingai. Galima ginčytis, kurie atradimai svarbiausi, ar kuri civilizacija tuo pačius atradimus pasiekė optimaliu būdu - bet būtent Antika mums davė galingiausią įrankį, be kurio visų kitų civilizacijų žinios tebūtų paskiri faktai ir algoritmai, nesusieinantys į bendrą visumą - įrodymą ir generalizaciją.

Rwc, Taip, antikos analizės metodas buvo tai, kas realiai sukūrė dabartinį mums žinomą mokslą. Bet ar tai reiškia, kad jis pats geriausias ir universaliausias? Ankstesnėse epochose reikėjo būtent to, bet ar ir dabar būtent toks mąstymas/metodas ves mokslą į priekį? Galbūt bus kažkas kitas? Juk dėl šio metodo atsiranda aklavietės, iš kurių racionalumas ir dedukcija neištraukia, tokiu atveju padeda atsitiktinės mintys ir pan. Antikos metodas mano galva yra ne išradimų darymo, o jų tobulinimo. Taip, sutinku su tavimi dėl požiūrio į civilizacijas, civilizacijos yra nepalyginamas darinys, kurio lyginti negalima net bandyti. Tai, kas tinka vienoje kultūrinėje aplinkoje, nebūtinai tiks ir kitoje. Tiesa, galbūt žinai, o galbūt ir ne, bet siūlyčiau pasidomėti J. Needham'o Science and Civilization. Nors daug kur spalvos sutirštintos ir perkoštos komunistinėmis idėjomis, bet yra labai gerų įžvalgų ir pateikiami įdomūs faktai.

manau kad uz tu 200 metu bus israsti nepaprastai galingi kompiuteriai kurie gales atsakyti i visus klausimus,net ir i ta is kur gi viskas atsirado? vo tada jau visiskai nebebus del ko gyventi..

Siaip zinomas faktas fizikoje kad skrendantgreiciu artimu sviesos greiciui laikas erdvelaivyje suletetu tiek kad 1 savaite erdvelaivyje prilygtu 100 metu zemeje, o per toki laika galima nuskristi labai toli. Tai lyg ir issisprendzia problema kad skrydis truktu labai ilgai (nors iki tokio greicio issibeget reiketu maziausiai metu)

del DI per siaurai suvokiat tobulejimo ribas. didelis kiekis informacijos visai nereiskia, kad del to issivystys kazkoks galingas DI. informacija turi but is esmes nauja. tiesiog galbut patikslins kokius nors sudetingus modeliavimus, sumazins paklaidas ir viskas. bet kokybinio suolio, kai cia visi svaigsta - nebus. net universalios operacines sistemos, kuri adaptuosi prie naujo kompo ir isimintu ir perkeltu vartotojo pageidavimus nesukuria pastoviai uzluzta bent jau optimizuotis galetu.

: galima ginčytis, ar abstrakti analizė išnaudojama 100%, tačiau ji yra universalus įrankis. Kad helėnai (Pitagoras, Sokratas, Euklidas, Empedoklis) buvo laukiniai - ir klausimo nėra. Bet vis dėlto tai jie išrado universalų įrankį. O dėl to DI... Greičiau žurnaliūgos išras kokį superduper robotą, nei mokslininkai. Tada, kai pradės rašyt straipsnius apie Tiuringo mašinas. Juokingi tie svajokliai. Jų bėdos. Ir skalbtasmegenių skaitytojų.

Manau, kad žmonės, kaip ir ankščiau pervertino žmogaus galimybių ribas, dabar pervertina mokslo pasiekimus. Deja, aš neįžvelgiu mokslo, kaip žmonijos išsigelbėjimo, tik rimtą, bei vis augančią jo stagnacijos riziką. Valstybės dabar ,,degeneruoja". Sukaupti savo valią joms tampa vis sunkiau. Tai kaip joms teks išaiškinti, kad reikia išleisti daugybę milijardų tokiai sudėtingai ir finansiškai, praktiškai, bevaisiai programai, kaip kitų planetų kolonizavimas? (žiūrint politikų akimis). P.s: Jei tokią rimtą vietą užemės žmogus prakalbo apie savo srities temą, tai patarčiau pirma jį išklausyti, prieš bandant nukryžiuoti jį.

O kodel reikia bijoti tos baisios stagnacijos moksle ? Kaip tik nereikia jos bijoti, tai yra naturalus procesas, kai pasiekiamas pikas. Toliau arba jis bus teigiamas arba neigiamas, o tai yra irgi rezultatai. Todel mes is neigiamu rezultatu galetume kaip tik geriau spresti apie kokios teorijos teisinguma. Jei neatitinka musu hipoteze, vadinasi mes ja sugrioveme ir vel kuriame nauja. Lygiai toks eksperimentas yra LHC. Jei jame ne visos hipotezes pasitvirtins, bus proga is naujo vel tai kazka atrasti ir nestagnuoti - va taip veikia mokslas