Ateityje virš Žemės trumpam nušvis antroji "saulė" (Video)

kodėl visi visada įžvelgia kažką baisaus tokiuose reiškiniuose? Juk tai nuostabu! Įsivaizduokit koks grožis turėtų būti. Kiek žmonių gal pagaliau susimąstys, kad aplink juos ne tik bulvės ir karvės...

nors nesu zinovas, bet jei tai yra uz 640 sviesmeciu, o sviesa viena sviesmeti nuskrenda per metus, tai kai ta zvaigzde susprogs, ar nereiks laukti dar 640metu kol sviesa pasieks mus? Arba gali buti, kad sprogimas jau ivyko pries tiek metu ir dabar vaizdas sviesos greciu lekia pas mus, tik straipsnyje apie tai neuzsiminama. Paaiskinkit ir pataisykit jei klystu kur.

Jei šviesa, kaip ir kitos elektromagnetinės bangos, sklis 640 metų, tai realiai negali žinoti, ar ši žvaigždė jau sprogus ar dar ne (tikriausiai jau sprogus,nes žvaigždė jau paskutiniuose savo gyvenimo etapuose, ir šviesa, su įvairiom spinduliuotėm keliauja link mūsų). Todėl tiksliai nusakyti, kada atkeliaus šviesa neįmanoma, nes ji keliauja vienodu greičiu su gama spinduliuote, rentgeno spinduliais ir kt., kurių pagalba, kiek žinau, astronomai ir aiškinasi apie tokius reiškinius. Lyg ir kažkiek šį dalyką suprantu, bet nežinau, ar paaiškinamai išdėsčiau

visą giląją visatą matom tokio amžiaus, kaip giliai žiūrim, jei kažkoks dulkių debesis ar žvaigždė yra sakykim už 2000 šviesmečiu, tai tiek metų atgal ir žiūrim, nes jos išspinduliuota šviesa iki mūsų keliavo 2000 metų, tai reiškia, kad matom įvykius, kurie nutiko Kristaus gimimo metu. Atsakant į tavo klausimą, sprogimas gal jau ir įvyko, tik to dar nežinom, nes jo šviesa iki mūsų dar neatkeliavo

Laukti tikrai nereikės. Mes iš žemės tiesiog matom tai, kas prie tos žvaigždės vyko prieš 640 metų. Kai žemėj nušvis dangus, tai žinosim, kad žvaigždė sprogo 640 metų nuo sprogimo pamatymo žemėje.

šiaip tai gal ir didesnis žybsnis bus nei sako tas astronomas. ta žvaigždė didesnė už saulę n kartų.. bet kažkur teko skaityt apie supernovą kuri sprogo seniai atrodo 1600 metais ar panašiai. Tai tipo dieną kada švietė saulė buvo matoma ir ryški žvaigždė šalia jos, tai truko 2 savaites

taigi nuo atstumo priklauso jei ji buvo per 25 sviesmecius, tai tada gal ir sviete, kaip antra saule, bet dabar gi visi 600

na artimiausia mum žvaigždė toliau nei 25 šv. aišku atstumas reiškia viską šituo klausimu, bet manau bet kokiu atveju turėtų matyt bent naktį

Manau būtu per didelis sutapimas, kad sprogus žvaigždei žemė būtu apšviesta kaip mūsų saulės diena. Turėtu būti ar daug šviesiau, ar greičiausiai daug tamsiau. Nuotraukose iš toliau nuskridusių palydovų mūsų saulė atrodo kaip mažas taškas, o praktiškai nenuskrista nieko palyginus su 600 šviesmečių. O kitų žvaigždžių dydį manau pakoreguoja mūsų akis, tik tiek, kad žinotume, kad jos yra.

Blin, tai sprogs viena žvaigždė milžinė ir pasėkmės sunkiai spėjamos, kokios bus žemei. Idomiausiai, kad ankstesnėj temoj keli "Genijai" apsiputoję tvirtina, kad anei žvaigždynai, kuriuose yra milijardai galaktikų, o tuose galaktikose šimtai milijardų žvaigždžių- mums pasaulio bamboms- įtakos neturi Neturi tiems, kam puodynė tuščia.

Bet tai jei kelias dienas nebus nakties tai įdomu kas su augalais bus, kokie derliai. Nes naktį augalai fotosintezės nevygdo, kadangi nėra šviesos, o šviesa reikalinga fotosintezei. Tai taip išeina augalai išskirs dvigubai daugiau deguonies nei įprastai ir dvigubai sunaudos anglies dioksido ir žymiai greičiau užaugs. Įdomu būtų išgirst nuomonę gerai išmanančio žmogaus.

Išmanyti čia daug juk nereikia. Pagalvok, ar įmanoma, kad tas sprogimas apšviestų visą žemę ? Iš visų pusių ? Aišku, kad ne. Net ir kartu su mūsų saule tai beveik neįmanoma. Tokiu atveju žemė turėtų būti lygiai tarp super novos skleidžiamos šviesos ir tarp mūsų saulės. Kokia galimybė, kad taip nutiks ? taigi, naktis žemėje vistiek bus, tik trumpesnė. Be to, aš nemanau, kad ji galėtų šviesti taip stipriai, kad labai sutrikdytų augalams. Greičiausiai tai bus tiesiog daug ryškesnė žvaigždė danguje. Maksimaliai švies kaip mėnulis. O mėnulis juk visiškai niekam netrukdo. Čia mano spėjimai.

Ech...pavarot jus cia. Net nesitikekit, kad bus taip, jog matysite antra saule. Aisku naktiniame danguje bus matyti ryskus pokyciai Batelgeizes vietoje, bet, kad bus taip kaip raso straipsnyje, tik tokie, kurie Maju pranasystem tiki gali galvot apie tai. Bus nebent kazkas panasaus kaip su Krabo supernova, gal ir diena ar ryta butu galima pamatyti danguje taskiuka Batelgeizes sprogimo vietoje. As kazkodel manau, jog sprogimas jau ivyko, tik tereikia laukti ateinanciu fotonu iki musu.

Gal jinai jau sprogo,tik sprogimo sviesa dar iki musu neatkeliavo?

Manau, kad tamstos informacija apie Majų kalendorių nėra visai teisinga. Majų ilgosios datos užrašymas: baktun.katun.tun.uinal.kin baktun * = 20 katun = 144000 d., t.y. apie 394,3 metus, bet ne 5300 katun = 20 tun = 7200 d. tun = 360 d. uinal - vienas iš 18-os, 20-ies dienų mėnesių kin - viena iš 20-ies mėnesio dienų Majų kalendoriaus mažiausia data yra 0.0.0.0.0, pagal Grigaliaus kalendorių tai būtų - 3114 metų prieš Kristų. Didžiausia data žymima dvejopai ir neaišku kaip yra teisingiau, mat kai kas laiko kad 13-o baktuno būti negali, nors visa kita skaičiavimo logika vykdoma dvidešimtinėmis(tik 18 mėnesių yra išimtis): 19.19.19.17.19, pagal Grigaliaus kalendorių tai 4772 spalio 12 d. 12.19.19.17.19, pagal Grigaliaus kalendorių tai 2012 gruodžio 20 d. Pagal tokius užrašymus, Majų kalendoriaus apima 7886 arba 5126 metų laikotarpį, tik klausimas kaip jis vadinasi, nes "baktun" tam netinka. 2012 metų gruodžio 21 dieną pagal Majų kalendorius bus 13.0.0.0.0, Manau šį apvalų skaičių pasirinko sąmokslo teorijų šalininkai, kad galėtų eilinį kartą pamanipuliuoti naivių žmonių patiklumu. O gal vis tik "baktun" žymėjimas yra ne nuo 0 iki 19, bet nuo 1 iki 12..? Konkretaus atsakymo taip ir neradau. * dar yra prigalvota ir aukštesnių skaitmenų, bet jie laikomi dirbtinai sukurtais: alautun = 20 kinchiltun kinchiltun = 20 calabtun calabtun = 20 piktun piktun = 20 baktun

garantuoju, kad kiekviena minute ar sekunde kaskur sprogsta zvaigzdes ( zinant, kad zvaigdziu yra mazdaug 10^18, tai visai realiai skamba ), koky poveiky mes jauciam ?

o man iskilo klausimas, kaip nezinovui ar siai zvaigzdei sprogus yra galimybe atsirasti juodajai skylei? ir jei taip ivyktu,butu kokia itaka musu saules sistemai?

Įtariu, kad susidarytų, tačiau labai maža, palyginus su juodąja skyle mūsų galaktikos centre, o tokių, mažesnių juodųjų skylių nemažai yra ir arčiau, nei žvaigždė, apie kurią kalbame, todėl pastebimos įtakos saulės sistemai neturėtų būti. Pataisykit, jei klystu.

Po supernovos sprogimo lieka neutronine zvaigzde, kurios mase iki 3Sm, o jei zvaigzdes mese didesne negu 3Sm tai ji tampa Juodaja bedugne. Aisku jokio poveikio zemei nepadarytu tokiu atstumu kaip Batelgeize esanti JB, galite nesijaudinti.