Cigaretė filme skatina užsirūkyti

Manau, kad rūkančiųjų smegenų veikla suaktyvėja dėl to, kad daugmaž įsivaizduoja, kodėl veikėjai pradeda rūkyt ir panašiai. Kaip dramose monologai sakomi įtampos metu, gal panašiai ir filmuose? Nerūkantis nesupras koks malonumas yra rūkyti, aišku, tie, kurie rūko daug, malonumo rūkant nebejaučia( remiuosi savo ir aplinkinių patirtimi).

Nu b* 9 metus atrūkiau (gali būti, kad bus ir daugiau), bet turbūt nei karto nepatyriau to malonumo rūkydamas. Vienintelė "nauda" iš rūkymo yra visų pojūčių slopinimas. Nekalbu čia apie uoslę, lytėjimą... Rūkymas slopina pyktį, būdamas vienas nesijauti toks vienišas ir t.t.., bet tuo pačiu slopina ir gerąsias emocijas, ko pasekoje daraisi šioks toks "robotukas". O mest rūkyt manau sunku ne dėl nikotino poreikio ar psichologinės "ranka-burna" ( )priklausomybės, o dėl naujo nepažįstamo pasaulio. Aš per tiek rūkymo metų tikrai pamiršau ką reiškia išgyventi (patirti), o kai nustoji rūkyti, visi tie išgyvenimai užgriūna vienu metu. Tada jautiesi kiek sutrikęs ir norisi sugrįžti į tą pasaulį, kuriame buvai paskutinį dešimtmetį ir kuriame viską puikiai pažįsti.

Na, aš rūkau visai kitaip. Rūkau tik su draugais, ir tik gražiu oru. Va, dabar saulutė šviečia, į lauką kviečia, tai reiks pasiimt tabaką, filtrus, draugui parašyt, kad pasiimtų lapelius ir čiuožt su slidėm, O jei kalbant apie "įprastas" cigaretes, tai pritariu - jos šlamštas. Kai nerūkydavau, kažką iš jų pajausdavau. O dėl to "emocijų slopinimo" tai kažkaip keistai skamba. Man tai linksma būna rūkant, ypač kai regį įsijungiu paklausyt. O dar jeigu vasaros naktis, pilnas mėnulis... Ne, viskas, gana rašyt, reikia kviest draugus į lauką

Manau šitas sakinys labai tiksliai apibūdina visų narkotinių medžiagų vartojimą. Juk pvz, kad ir nevartojantys, tarkim, kokio metamfetamino, niekada nesupras, koks didelis malonumas egzistuoja žemėje. Tačiau lazda turi 2 galus...

Kas per daug - tas nesveika. Vienas pagrindinių mano pasaulėžiūros principų. Tai, kad puikiai galiu valdyt savo "protą" ( ar "save", na, sunku išreikšt), padeda man vadovautis šiuo principu, todėl man rūkymas visada bus malonumas. Jei nebebus- teks mest.

Peržiūrėkit filmą Constantine, pamatysit, kas laukią rūkančių (Nors ten pagr. veikėjas tik vaidino, kad rūko tikras cigaretes, jos buvo netikros).

Rukiau daugiau nei 6 metus, po du pakelius per dieno raudonojo Marlboro, draugai sakydavo tu zveris, tavo plauciai geleziniai ir t.t. maniau niekad nemesiu rukyt, kazkas uzsimine apie ta legendine knyga, pasisaipiau ir tiek... Ir viena diena pasiemiau ja i rankas ir perskaiciau, po kelis puslapius vakarais pries miega, ir ka jus sau galvojat.... Kita diena rukstantis kaminas uzgeso, ryte nepaemiau cigaretes i burna, atejo pietai,- vis dar nenorejau rukyt, vakaras... Vakare ismeciau nusipirktas cigaretes i siuksline perlauzes visas tam kad nekiltu pagunda, nors visa diena jos ir nebuvo, dar po 3 gal 4 dienu atrode jog gimiau is naujo, nauji kvapai, skanesnis maistas, nesmirdintys rubai, rankos ir burna... Zodziu supratau jog visus tuos 6 metus gal net daugiau buvau tik reklamos auka, rukiau nes kiti ruke, galvojau jog tai malonumas nors dbr prisiminus tuos laikus oda pasiurpsta,... Kas keisciausia kad stovint rukanciuju aplinkoje, nekyla jokia pagunda prisideti, netgi smagu numesti viena kita replika jog tai slykstu arba tu smirdalius D

Kai kurie narkomanai ir miršta galvodami, jog gali save valdyti ir bet kada mesti. Juk žinai, kad kenkia sveikatai, tai ko nemeti? Nes negalėtum mest.

Iš karto prie kažkokiu kvailų išvadų prieni. Nėra gi viskas juoda arba balta! Galbūt kai kuriems rūkantiems mirtis neskamba labai siaubingai, tad ir sveikata tokiems žmoniems nerūpi.

Puiku, tai galbūt jų nuo vėžinių susirgimų gydyti neverta? Taip, gyvenime nėra tik juoda ir balta, bet rūkymas toli gražu nėra naudingas užsiėmimas. Priklausomi žmonės visada randa priežasčių ir pasiteisinimų. Tik kai teisinasi visiškas narkomanas, tai mums argumentai juokingi, o kai teisinasi rūkorius, alkoholikas - kai kurie juos supranta. P.S visi sveiko proto žmonės bijo mirties. Tik vieni yra trumpapročiai ir susivokia tik tada, kai jau blogai, o kiti stengiasi vengti pavojaus iš anksto.

Per savo skaudžia patirtį supratau, geriau gyventi be jų. Arba pasilikti juos tik kaip PROGINĘ (o ne kiekvieną penktadienį, po to šeštadienį, sekmadienį). Apie chemija net nešneku - kas ją vartoją tikri lochai, drąsiai spjaučiau į veidą visiems, kurie tai daro. Atminkit vaikučiai: su narkotikais nežaidžiama ir neekspermentuojama!!! PO TO GAILĖSITĖS VISĄ GYVENIMĄ. Rašau tik tiesą ir dar kartą tiesą. Nesiremiu jokiais sovietmečių vadovėliais, o gyvenimo patirtimi. Todėl drąsiai galit tikėti kiekvienu žodžiu. Į temą: iš tiesų, pamačius kaip skaniai susitraukia dūmas per filmą, atsiranda noras atkartoti tą skanų įtraukimą... Manau ne vienas tą pajutote, kai rūko tikrai "profesionaliai" ir geras cigaretes...

Na nereikia reklamuoti žolės, nes pati žolė gal ir nieko blogo, bet dauguma narkomanų pradėjo nuo žolės ir po to nebevežė, norėjo stipresnio... Taigi, visapusiškai geriau gyventi blaiviai.

Nebevežė? Kaip tai nebevežė? Kodėl kitus visą gyvenimą veža? Kodėl mane vežė 3 metus? Kalbėk arba rimtais faktais, gyvenimo patirtim arba tiesiog patylėk. Nereklamuoju, o informuoju - tai 2 skirtumai. Gal būt atsiras tokių, kurie prisigėrę prišnios, po to sedės lomkėse ir nežinos ką daryti, o paskaitę mano komentarą pabandys, jeigu bus vietoj (aš bendrai visada kalbu, kas būtų, jeigu būtų)... O dėl to gyvenimo blaiviai irgi suktas dalykas. Nejauti, kaip tau plauna smegenis, nejauti, koks gali būti gyvenimas gražus.. Vienaip ar kitaip, nueini į alkoholį... Nes jis prieinamas lengviausiai.. Taigi, kad ir kaip norėtum, nesigaus tavo variantas blaivumo.. Nes žmogus visuomet nori jausti malonumą.

Ne nevisi cheminai yra tokie "bad". Pvz LSD visiskai nesukelia priklausomybes, nera jokiu lomkiu ir praktiskai perdozuot neimanoma. p.s... ne, as nesu jo bandes (nors noreciau ), kalbu is "literaturines" patirties

Ne kartą buvo vieši susitikimai su narkomanais. Iš penkių tuo metų paskaitą vedusių trys ar keturi buvo pradėję nuo žolės. Ir jų teigimu, žolė po kiek laiko dažnai rūkant atsibosta, "nebeveža". Kitokių argumentų kaip ir neturiu, ir nemanau ar kada gyvenime turėsiu. Kalbi pats be konkrečių argumentų ir visiškus vėjus. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris negeria ir nerūko. Negeria - turiu omeny tokį, kuris jei geria, tai tiek, kad net nepajaučia apsvaigimo. T.y taurė vyno ar panašiai. Ir jie laimingi ir be svaigalų. Taigi, nereikia čia skiesti, kaip žolė yra gerai ir, kad be svaigalų neįmanoma.

Na šeip būtų ganėtinai logiška negydyti žmonių kurie susirgo rūkymo sukeltu vėžiu. Taip žinau tai skamba žiauriai ir nehumaniškai tačiau, visi rūkantieji žino riziką prieš pradėdami ir jei žinotų kad nieks jų negydys jiems susirgus tada manau rukančiųjų tikrai sumažėtu. Kalbant apie pasiteisinimus tai tikrai dauguma priklausomų žmonių tai daro, tačiau yra maža dalis tų kuriem tikrai giliai dzin. Nemanau kad visi sveiko proto žmonės tikrai bijo mirties. Giliai religingi žmonės visa širdimi tiki kad keliaus į pomirtinį gyvenimą. Ateistai nebijo mirties nes žino kad numirus nieko nebus, jie net nesuvoks kad numirė. Filosofai suvokia gyvenimo absurda ir beprasmybę ir suvokia kad mirtis ir suteikia gyvenimui prasmę. Jei žmogus nemirtų, o tiesiog gyventų amžinai, manau tas gyvenimas iš malonumo greit pavirstų į kančią.

Galiu dar kartą drąsiai teigti, jog mirti bijo visi, kuriems su galva viskas gerai. Tik galbūt nesusimąsto, kol neserga, kol nepasielgia neatsakingai ir pan.

Na tuomet daugumai protingiausių pasaulio žmonių kaip kad įvairiems rašytojams, mąstytojiems, filosofams tikrai kažkas blogai su galva.

Yra du skirtingi dalykai - bijoti ir nenoreti Su galva negerai tiems kas nori

O tokio varianto nebuvo: piervy raz ne pyderast, ftaroj - nesciataejetsa, a trietij - apiat muzik ?