Mikčiojimo problemų gyvenime yra turėję daugybė pasaulio garsenybių: politikas Vinstonas Čerčilis, dainininkė, aktorė Merlin Monro, dainininkas Elvis Preslis, aktorė Džulija Roberts ir jos brolis, taip pat aktorius Erikas Robertsas, pono Byno vaidmeniu išgarsėjęs komikas Rovanas Atkinsonas ir net „kietų vyrukų“ amplua garsėjantis Briusas Vilisas. Mikčiojančiųjų yra ir eilinių mirtingųjų gretose. Tačiau naujausio tyrimo ataskaitoje teigiama, kad mikčiojimą sukelia ne nervingumas ar traumuojantys vaikystės išgyvenimai, o genetinis sutrikimas.

Filme „Karaliaus kalba“, kuriame karalių Jurgį VI vaidina Kolinas Firtas (Colin Firth), perteikiama žinia, kad mikčiojimą sukelia nerimas ir psichologinės problemos ankstyvoje vaikystėje. Tačiau naujausio tyrimo ataskaitoje teigiama, kad šį defektą sukelia pakitę genai, kurie yra atsakingi už smegenų gebėjimą kontroliuoti veido raumenis. Šios išvados gali padėti rasti naujų šio genetinio sutrikimo gydymo vaistais ar terapijomis būdų.

Tyrimui vadovavęs JAV Nacionalinio kurtumo ir kitų komunikacijos problemų tyrimų instituto mokslininkas Dr. Dennisas Drayna tokią išvadą padarė tirdamas šeimas, kuriose mikčiojimas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Be to, ydingų žmogaus genų jis implantavo pelėms, norėdamas patikrinti, kaip jie veikia smegenis.

„Pasirodo, šie genai, ko gero, ir veikia smegenų veiklą, todėl peršasi išvada, kad mikčiojimas yra fiziologinė, o ne psichologinė problema, - samprotauja D.Drayna. – Mikčiojančiųjų smegenys yra kiek kitokios, nei nemikčiojančių žmonių.“

D. Drayna mikčiojančių žmonių organizmuose rado tris genų variacijas, vadinamas GNPTAB, GNPTG ir NAGPA. Mokslininkas mano, kad šie genai susiję su smegenų sritimis, kurios kontroliuoja raumenis. Tikėtina, kad šie genai gali sukelti ląstelių mirtį. Specialistas spėja, kad žuvusios ląstelės ir sukelia kalbos mechanizmo defektą, todėl žmogus negali ištarti tam tikrų garsų bei pradeda mikčioti.

Tiesa, genetinė etiologija paaiškina toli gražu ne visus mikčiojimo atvejus, o tik 9 proc. Tačiau mokslininkas tikisi, kad daugelis atvejų dar bus patikslinta.

Ydingi pakitę genai susiję su dviem rimtomis medžiagų apykaitos ligomis – antrojo ir trečiojo laipsnio mukolipidoze. Šiomis ligomis sergančiųjų ląstelės kaupia anomalius kiekius angliavandenių ir riebalų, todėl atsiranda skeleto deformacijų bei rimtų pažintinių sutrikimų. Pavyzdžiui, antrojo laipsnio mukolipidoze sergantys asmenys negali kalbėti.

Kadangi šis kalbos sutrikimas atsiranda ankstyvoje vaikystėje, kai dar tik mokomasi kalbėti, dažnai manoma, kad vaikas mikčioja, nes dar nepakankamai išlavinti jo kalbėjimo įgūdžiai ar vaikas turi specifinių pažintinių sutrikimų.

Vaikas, kuris pradeda mikčioti, ima nervintis, nes nesupranta, kodėl jam nepavyksta ištarti kai kurių garsų, todėl mikčiojimo priežastys gali būti laikomos psichologinėmis. Didžiojoje Britanijoje mikčiojimo problemų turi maždaug 1 proc. šalies gyventojų. Maždaug 80 proc. mikčiojančiųjų – vyrai. Nemažai mikčiojančių vaikų šį sutrikimą išauga, tačiau daliai jų šis sutrikimas lieka visą gyvenimą.

Miksų gausu ir įžymybių gretose: mikčiojimo problemų gyvenime yra turėjęs Romos imperatorius Klaudijus, Vinstonas Čerčilis, Merlin Monro, taip pat sesuo ir brolis Džulija Roberts ir Erikas Robertsas (abu – aktoriai), pono Byno vaidmeniu išgarsėjęs aktorius Rovanas Atkinsonas ir net „kietas vyrukas“ aktorius Briusas Vilisas. Aktorius Maiklas Peilinas (Michael Palin) mėgdžiodamas mikčiojusį savo tėvą, sukūrė vaidmenį garsiame filme „Žuvelė vardu Vanda“.

Komentarai (4)