Mokslininkai perspėja ruoštis galingai audrai Saulėje (21)
Dėl suaktyvėjusios Saulės žmonija šiuo metu yra labiausiai pažeidžiama nei bet kada istorijoje, todėl pasaulis turėtų ruoštis artėjančiai kosminei „superaudrai", perspėja JAV mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusią savaitę Saulėje įvykusi stipriausia per pastaruosius 5 metus magnetinė audra sutapo su Vašingtone (JAV) vykusia metine Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AAAS) konferencija, kurioje dalyvavę mokslininkai perspėjo apie prasidėjusią didžiausio 11 metų trunkančio Saulės ciklo aktyvumo fazę ir galimas jos pasekmes mūsų planetai.
Stipri audra Saulėje, kurios metu į kosminę erdvę būtų išmesti galingi plazmos pliūpsniai, vadinami Saulės vainiko medžiagos išmetimais, gali sukelti elektromagnetinius trikdžius, kurie sujauktų elektros tiekimo sistemas ir sukeltų chaosą visose šiuolaikinėmis technologijomis paremtose gyvenimo srityse. Pasak britų dienraščio „Daily Mail", prie Žemės artėjantys didelės energijos dalelių srautai gali „išjungti“ dirbtinius Žemės palydovus, dėl sutrikusių ryšių sistemų būtų priversti leistis lėktuvus, o, sugedus energijos tinklų įrangai, tektų nutraukti elektros tiekimą. Dėl to patiriami nuostoliai gali siekti šimtus milijardų dolerių, sakoma pranešime.
Jei Saulėje kilusi audra bus pakankamai galinga, ji gali sukelti griūtį akcijų biržose ir nutraukti elektros tiekimą vartotojams kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams, perspėjo AAAS konferencijoje dalyvavę ekspertai. Pasak jų, tokio įvykio tikimybė vis labiau didėja, nes Saulė įžengė į didžiausio savo aktyvumo laikotarpį. Paprastai vienas Saulės aktyvumo ciklas trunka 11 arba 12 metų. Paskutinį kartą didžiausio mūsų žvaigždės aktyvumo fazė buvo pasiekta 2001 metais, o paskutinysis mažiausio aktyvumo periodas buvo labai silpnas ir ilgai užtruko, teigia mokslininkai.
„Kosminių orų situaciją dabar reikia vertinti labai rimtai. Kurį laiką gyvenome palyginti ramiomis kosminių orų sąlygomis, tačiau negalime tikėtis, kad tai tęsis ir toliau, – dienraščiui sakė D. Britanijos vyriausybės vyriausiasis mokslo patarėjas profesorius Johnas Beddingtonas. – Per šį laikotarpį dramatiškai padidėjo kasdien naudojamų mūsų sistemų, pradedant kompiuterizuotu elektros tinklų valdymu, baigiant kone visose gyvenimo srityse naudojama GPS įranga, pažeidžiamumas."
Pasak mokslininko, situacija pasikeitė, ir dabar būtina neatidėliotinai imtis ankstyvojo perspėjimo apie Saulėje kylančias magnetines audras sistemų kūrimo.
Saulės audras sukelia milžiniški joje vykstantys sprogimai. Tokių žybsnių metu paskleidžiamas rentgeno ir ultravioletinių spindulių srautas, kuris pasiekia Žemę per kelias minutes, sukeldamas radijo signalų trikdžius ir, jei yra pakankamai galingas, žalodamas dirbtinių Žemės palydovų elektroninius komponentus.
Po 10 - 20 minučių nuo žybsnio į kosminę erdvę iš Saulės paviršiaus išmetamas didelės energijos dalelių srautas. Toks plazmos pliūpsnis Žemės magnetinį lauką pasiekia po 15 - 30 valandų. Dėl to gali būti padaryta dar didesnė žala palydovams, o Žemėje prasideda labai ryškios poliarinės pašvaistės. Dėl planetos magnetinio lauko ir didelės energijos plazmos dalelių sąveikos elektros tinklų perdavimo linijose gali būti indukuojamos stiprios elektros srovės, išvesdamos iš rikiuotės tranformatorius ir kitą elektros tinklų techninę įrangą.
„Šiandien jau nebereikia klausti, ar tai gali įvykti, klausimas tik kada ir kaip stipriai, – pareiškė JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos vadovė Jane Lubchenco. – Kai gyvenome paskutiniojo didžiausio Saulės aktyvumo laikotarpiu, prieš maždaug 10 metų, pasaulis buvo visiškai kitoks. Mobilieji telefonai šiandien labai paplitę, jų buvo ir anksčiau, tačiau mes mobiliuoju ryšiu taip nepasikliaudavome patikėdami jam tiek daug savo kasdienės veiklos dalykų".
JAV mokslininkai jau gana seniai yra perspėję savo šalies vyriausybę apie galingų Saulės plazmos pliūpsnių, vadinamų Saulės vainiko masės išvaržomis, pavojų, nes jie gali sujaukti elektros tiekimo sistemas ir sukelti chaosą šiuolaikinėmis technologijomis paremtose gyvenimo srityse.
Kolorado universiteto (JAV) Atmosferos ir kosmoso fizikos laboratorijos direktoriaus daktaro Danielio Bakerio vadovaujama mokslininkų grupė JAV nacionalinei tyrimų tarybai pateikė ataskaitą apie galimą ekstremalių kosminių reiškinių socialinį ir ekonominį poveikį. Vienas didžiausių tokio ekstremalaus kosminio reiškinio sukeltų sunkumų būtų elektros tinklų transformatorių remontas. „Jei daug transformatorių sugestų, prireiktų daug laiko jiems pakeisti, – sakė D. Bakeris. – Atsarginių transformatorių nėra labai diaug, jie paprastai gaminami pagal užsakymą.“
JAV mokslininkų teigimu, esama potencialios katastrofos rizik“s sumažinimo būdų. Jie siūlo pakeisti tam tikras elektros transformatorių schemas. Esą toks atnaujinimas būtų santykinai nebrangus, tačiau nuo 60 iki 70 proc. padidintų jų atsparumą Saulės audroms, teigiama JAV nacionalinei tyrimų tarybai pateiktoje ataskaitoje.
