„Čia gali egzistuoti nežemiška gyvybė.“ Netrukus prasidės unikali misija (Video) ()
NASA ruošiasi pradėti „Europa Clipper“ misiją. Jei viskas vyks pagal planą, zondas bus paleistas greičiau nei po dviejų savaičių.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie mokslininkai teigia, kad nežemiška gyvybė iš tikrųjų egzistuoja ir nereikia toli ieškoti. Ji gali slypėti Saulės sistemoje, ir iki šiol mokslininkai nustatė keletą potencialių vietų, kurias verta ištirti. Sąraše yra vienas iš daugelio Jupiterio palydovų, o erdvėlaivis „Europa Clipper“ netrukus turėtų skristi į jį.
Saulės sistemoje yra daug palydovų, įskaitant ledinius, kuriuose gali egzistuoti kai kurie organizmai. Vienas iš jų – Jupiterio paydovas Europa.
Tyrėjai daugelį metų atkreipia dėmesį į Europą kaip unikalų Jupiterio palydovą. Objektas yra apgaubtas ledu, bet po jo paviršiumi yra skystas vandenynas. Be to, ten buvo pastebėti geizeriai, todėl yra energijos, kuri skatina gyvybės atsiradimą, buvimo galimybė. Gyvybė atsirado panašiose vietose seniai Žemėje.
|
Jupiterio palydovą išsamiau ištirs jau keletą metų statomas zondas „Europa Clipper“. Laivas jau paruoštas skrydžiui ir netrukus bus paleistas į kosmosą. Jei viskas vyks pagal planą, jis bus paleistas į kosmosą didele „SpaceX“ raketa „Falcon Heavy“. NASA mano, kad tai įvyks 2024 m. spalio 10 d. Tačiau tuomet zondo laukia ilga kelerių metų kelionė.
NASA ir šiame projekte dalyvaujantys mokslininkai mano, kad zondas „Europa Clipper“ iš tikrųjų leis mums ištirti Jupiterio palydovą ir nustatyti sąlygas, kurios būtų būtinos nežemiškajai gyvybei. Zondas atliks kelias dešimtis skrydžių virš Europos paviršiaus 25-100 km atstumu. Joks zondas niekada nebuvo taip arti.
Europoje yra geizerių, kurie veržiasi iš ledo plutos plyšių. Zondas turi labai jautrius instrumentus, kurie leis mums išsamiau ištirti šią aplinką. Misijos tikslas yra ne tiesiogiai ieškoti gyvybės už mūsų planetos ribų, o patikrinti jos potencialą.
Tačiau zondo kelionė bus ilga. NASA mano, kad „Europa Clipper“ pasieks Jupiterio palydovą praėjus maždaug 5,5 metų po paleidimo. Tai reiškia, kad tikslą jis pasieks tik 2030 m. Tada jis turėtų pradėti tyrinėti. Verta pridurti, kad tai yra didžiausias istorijoje NASA pastatytas kosminis zondas, susijęs su tarpplanetinėmis misijomis. Išskleidus saulės baterijas, jis sieks 22 m plotį.
Verta pridurti, kad tai ne vienintelė su šiuo Jupiterio palydovu susijusi misija. Dar vienas projektas jau vykdomas. Kalbame apie erdvėlaivį JUICE, kurį prieš kurį laiką paleido Europos kosmoso agentūra.
JUICE misija sutelks dėmesį į tris Jupiterio palydovus: Europą, Ganimedą ir Kalisto. Zondas turi ieškoti vandens ir gyvybės ženklų. Šiuo atveju tyrimai bus atliekami artimiausią dešimtmetį, kai zondas pasieks tikslą.
