Ugnikalniams atsibusti reikia ne šimtmečių, o dienų (1)
Pasaulio „miegantys milžinai“ gali nubusti gerokai sparčiau, nei manyta, rodo naujas ugnikalnių veiklos modelis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai tiki, kad lavos židiniai – ištirpusių uolienų rezervuarai – po miegančiais ugnikalniais yra pripildyti tirštos, klampios masės. Kad ugnikalnis nubustų, ši masė turi būti visiškai įkaitinta naujos, karštos lavos srautu, kylančiu iš Žemės gelmių. Pagal dabartinę teoriją, reikia kelių šimtų, o gal ir tūkstančių metų, kad kaitra pasiskirstytų rezervuare ir lava taptų pakankamai skysta, kad išsiveržtų, rašo „National Geographic“.
Tačiau naujas modelis, paremtas skysčių dinamikos taisyklėmis, rodo, kad įkaitusi, giliai esanti lava su senesne, klampia uolienų mase gali susimaišyti gerokai lengviau, nei manyta, teigia mokslininkai. „Tai viena priežasčių, kodėl [lavos] atsinaujinimas gali įvykti taip greitai – naujo įkaitusio srauto patekimas į sistemą yra kur kas paprastesnis, nei supratome anksčiau“, – aiškino George'as Bergantzas, geologas Vašingtono universitete ir studijos bendraautoris.
Komanda savo modelį sulygino su dviem realiais išsiveržimais: Filipinų Pinatubo kalno 1991 metais ir tebęsitesiančiu išsiveržimu Soufrire kalvose Montserrat teritorijoje Karibuose. Mokslininkai analizavo abiejų vulkanų lavos temperatūras, rezervuarų dydžius ir kitus fizinius parametrus, kad nustatytų apytikslius laiko intervalus tarp pirmųjų perspėjimo apie išsiveržimą ženklų ir pačių išsiveržimų. Pinatubo atveju aktyvumui atsinaujinti prireikė tik nuo 20 iki 80 dienų – lyginant su 500 metų, kuriuos nuspėja įprasta teorija.
Tačiau R. Bergantzas nurodo, kad nauju modeliu neteigiama, jog nubudę ugnikalniai lems pavojingų išsiveržimų. „Nemanau, kad tai iš esmės pakeičia mūsų požiūrį į tai. Daugelis nelaimių, asocijuojamų su ugnikalnių nubudimu, labiau susiję su nuošliaužomis nei išsiveržimo procesu“, – sakė jis. Lygiai taip pat įkaitę lavos rezervuarai ne visada lemia prasiveržimą, nurodo studijos autoriai.
Michaelis Petronis, JAV geologas, nedalyvavęs tyrime, komentuoja, jog nauja studija turėtų atkreipti daugiau dėmesio į neva miegančius ugnikalnius. „Jei šis modelis veikia ir rezervuarai gali atgyti lavai pulsuojant, išsiveržimas gali kilti, kai jo nesitikima“, – sakė jis.
