Rusija ir JAV bendradarbiaus statydamos bendrus atominius erdvėlaivius?

Esmė tame, kad bėgėsis ne taip jau ir ilgai, gal keletą dienų/savaičių. Pasiekus tam tikrą greitį ekonomiškai neapsimoka labiau greitėti, nes greičio/energijos sąnaudų santykis tampa jau nebeparankus ir neekonomiškas (gal net neįmanomas). Tad įsibėgėjus iki tam tikro greičio laivas skrenda daug maž pastoviu greičiu didžiąją kelionės dalį. O likus iki tikslo nedideliam atstumui apverčia laivą, sustabdo tais pačiais varikliais, įeina į orbitą ir toliau vykdo savo tikslus.

Sniegcius rašo: >>Tik va įdomu, ar naudojant branduolinius variklius bus įmanoma išvystyt padorų greitį (bent 100 km/s), nes priešingu atveju tolimojo kosmoso įsisavinimas taip ir liks labiau svajonių ar miglotų ateities technologijų tikslu...<<< toks padorus greitis taip pat mažokas kad butu padorus kosmoso įsisavinimas... Žiūrėjau dokumentini Stephen Hawking'so filmą, tai jis sakė, kad jei erdvėlaivis pasiektu 110 mylių/s (apie 176km/s) tai vis tiek pvz iki kokios Gliese 581 C kelionė truktu apie 70 metų Sad 70metu butu cia labai jau per gerai;D tokiais greiciai i viena puse tik per 34748metus Nežinau Aš tik pakartojau Stephen Hawking'o zodžius

JOKIO STABDYMO!!!!!!!! Nereikia laivo sustabdyti jei priskristume prie planetos nereikia tubdyti milzinisko erdvelaivio su kelio simtu zmoniu igula atominiu generatorium jonu varikliai svino ar kito metalo apsauga nuo radiacijos ir t.t. nes ji reikes pakelt todel geriau tik pristabdyti ir skraidyt aplink planeta ! taip pirmas kelias dienas butu stebima planeta t.y. atmosphera , gyvybe (jei yra), vulkanizmas ir t.t. tik tada specialiais atgal i orbita sugebanciais pakilti lektuvais ar kaip cia juos pavadinus(gal but kaska panasaus i Harier su pritvirtintais jonu varikliais) nusilestume ten ir viska padare gryztume i pagrindini jei kolonizuosime tai kelis kartus tais mazais lektuveliais zmones skraidys reikiamas medziagas ir t.t. i ta planeta tada grys i pagrindini erdvelaivi ir grys i zeme atgal ten irgi nesileis o skraidys aplinkui ir t.t. toki erdvelaivi reikia rinkti ne zemeje o kosmose taip nereikes keliu milijonu tonu kelt i kosmosa vienu metu. O del sanaudu koks jos skirtumas mes gi kolonizuojam planeta rasykit komentarus rytoj atsakysiu juos!

Genius, teisus tokius tarzvaigzdinius laivus reikia surinkti jau orbitoj, arba menulyje, arba geriau asteroidu ziede ten metalo yra, butu gera statybine medziaga, o ta daryti turi robotai. Ir motininiam erdvelaiviui nera reikalo niekada gyvenime nusileisti, nei i jokia planeta. Vistiek kol nebus FTL (Faster-than-light) varikliu/sistemu (is fantastiniu filmu), arba teleportacijos irenginiu, tol apie tolinamaji kosmosa geriau net nesvaigti, kolkas to neturim. Bet tai neabejotinai atsitiks.

Kol neisras nauju energijos saltiniu, tol ir nera ka svajoti apie Marsa ar tuo labiau tarpzvaigzdines keliones. Aplamai siaip absoliuciai nematau prasmes ko visi verziasi i ta Marsa? As tai nieko nematau tame Marse kazko tais ypatingo, ko Zemeje nebutu galima rast. Geriau tegu visas pastangas mokslinkai deda i nauju energijos istekliu paieska, o tai ant iskastinio kuro toli Mes neisime ilgam.

As ir nekalbejau apie nusileidima i planeta. suprantama kad tai didziausia nesamone but. Pristabdyti visvien reiktu gerokai kad nepralekt tos orbitos kitos planetos... O del tolimojo kosmoso tai jo, toli grazu iki jo. Manau kad pagrindinis tikslas tokio laivo butu Marsas ir Saturno palydovai. Cia kai iki tiek dasigyvensim tai jau ir tolimasis kosmosas bus prieinamas.. Perspektyviausias variantas butu menulis, tvirtas pagrindas, dalis medziagu, salyginai netoli, trauka maza. ----- """" ---- Tarp kitko, gal siek tiek ne i tema: sukurti gravitacija, niekas neskaitet kaip apsvarstoma tokia galimybe, jei ji isvis svarstyta - baze menulyje,kosminiame laive(ar dar kur). Pagrindas(grindys) reguliujamo stiprumo magnetas, o personalas visas vilketu specialu metalo pagrindu pagaminta kostiuma. taip butu visas kunas traukiamas prie grindu imituojant zemes trauka. Jei kas kazka skaite sia tema duokit linka.

Tai mokslininkai kaip tik ir noretu rast tai ka Zemeje: Marsas galimai senai labai turejo vandenynus, normalia atmosfera ir pan. Galbut ten buta ir gyvu padareliu. Jei iskastu kokia fosilija tai butu didelis suolis nezemisko gyvybes paieskose. O jei dar poliarinese kepurese dar ir gyva bakterija israustu tai jau euforijoj visi sedetu - nezemiska gvybe egzistuoja! To pasekoje butu gaunamos milziniskos investicijos tobulinti technologijos kad dasigaut iki kitu saules sistemu ar tos pacios Gliese.

Kad pakilti į orbitą nuo panašią į žemės gravitaciją turinčios planetos kolkas nėra nieko geriau už paprastą raketą. O jai reikia daug kuro kurį atsigabenti brangiai kainuos, pasigaminti vietoje gana sudėtinga. Jonų variklis nuo žemės nieko nepakeltų. Jis geras kosmose kai nereikia daug galios(didelio pagreičio) kad pasiekti didelį greitį. Taip pat nereikia daug kuro tam pačiam rezultatui pasiekti(turbūt užtenktų saulės baterijų) todėl erdvėlaivis daug mažiau sveria kai reikia jį pakelti nuo žemės, vadinasi reikia mažesnės raketos ir mažiau pinigų. Didelio proveržio čia nėra, tas pats rezultatas pigiau ir ekonomiškiau. Be to tiek branduolinė jėgainė, tiek jonu variklis jau buvo naudoti seniau. Čia pati idėja gera kad didesnius projektus daryti kartu.

Nerealiai idomi naujiena privercianti prisifantazuot

Įvedimas į orbitą jau ir bus sutojimas. Tarkim kokia ISS pagal wiki juda "tik" (palyginus su 100 myliu/s) 27km/h greičiu, ir priisjungimas prie jos kažkokiu "šatlu" nėra labai paprastas dalykas :)

Stabdžius sugalvojo bailiai.

Su tokiais jonų varikliais iki Marso dalėktu per 39 dienas.

As parasiau tik kad pristabdyti pagrindiniam erdvelaiviui nebutina skraidyt aplink planeta planetos sukimosi greiciu del patekimo i erdvelaivi skaityk apie lektuva