Arkties ledynas kasmet atsitraukia iki 8 metrų
(0)
Dėl šylančio klimato metu padidėjusios erozijos, Arkties ledynas kasmet atsitraukia beveik pusmetriu. Tai gali atnešti esminių pokyčių pakrantės ekosistemoms ir populiacijoms, rašo „SpaceDaily“. Prie kylančio jūros lygio labiausiai prisideda tirpstantis Kanados ledynas, tokią netikėtą išvadą patvirtino mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Daugiau kaip 30 mokslininkų kolektyvas iš dešimties pasaulio šalių ištyrė per 100 tūkst. kilometrų Arkties pakrantės ir pirmą kartą paskelbė tokio masto tyrimo rezultatus.
Dramatiškiausi pokyčiai užfiksuoti Rytų Sibire. Šiame regione pakrančių erozija vietomis siekia net 8 metrus per metus. Paprastai jūroje susikaupęs ledas sumažina bangų jėgą, todėl sparti erozija gali lemti mūšos padidėjimą. Išsamesnių prognozių kol kas nėra. Tyrėjų nuomone, sunku numatyti, ko galima tikėtis, kai ledynai išliko stabilūs ištisus tūkstantmečius, o smarkiai tirpti pradėjo tik visai neseniai.
„Kai 2000 m. buvo pradėta fiksuoti Šiaurės regionų krantinių erozijos duomenis, jie aprėpė vos 0,5 proc. Arkties pakrančių“, – sakė Huguesas Lantuitas iš Alfredo Vegenerio instituto.
Šįkart bendradarbiaujančios viso pasaulio tyrimų asociacijos po dešimtmetį trukusių intensyvių studijų sudarė gana platų ir aiškų erozijos pavojaus planą atskiriems Arkties regionams.
„Arktis virto savotišku veidrodžiu, kuris atspindi pasaulinio atšilimo pokyčius, – komentavo „Žemės ir vandenyno sąveikos pakrantės zonoje“ projekto vadovas Hartwigas Kremeris. – Taip pat šis regionas jau senai turi įtakos tiek nacionalinei, tiek pasaulinės reikšmės ekonomikai.“
Sparčiai tirpsta ir Kanados ledynai.
„Kanados arktinė dalis, kuri, kaip mes anksčiau manėme, neįeina į tirpstančių ledynų gretas, iš tikrųjų yra pagrindinis veikėjas šiame procese, – sakė Mičigano universiteto mokslininkas Alexas Gardneris. – Šitie ledynai talpina didžiąją dalį pasaulio gėlo vandens, dabar jie labiausiai prisideda prie jūros lygio kitimo.“
Kaip praneša livescience.com, Kanados arktinį ledyną mokslininkai stebėjo dešimtmečius, tačiau, dėl jo atokios vietos, tikslių duomenų apie didėjančios temperatūros įtaką ledynui nebuvo.
NASA, nuo 10 dešimtmečio pradžios vykdžiusi ledo tirpimo skaičiavimus, nustatė, kad ledynas plonėja. A. Gardneris atidžiau pažvelgė į pastaruosius 2004 – 2009 metų pokyčius. Studija atskleidė, kad ledynas per šiuos metus prarado keturis kartus daugiau ledo negu 10 dešimtmetyje. Sparčiausiai ledynas tirpo 2006 – 2009 metais.
Kanados arktinį salyną sudaro tūkstančiai salų, užimančių 1,4 milijono kvadratinių kilometrų plotą, dydžiu beveik prilygstantį Aliaskos valstijai.
Norėdamas patikrinti, kiek ledo prarado ledynas, A. Gardneris su kolegomis sukūrė kompiuterinį modelį ir naudojo 2004 – 2009 metų klimato kaitos duomenis. Tyrimo rezultatus patvirtino mokslininkų komanda iš Trento (Ontarijo valstija) bei Teksaso universitetų. Abu mokslininkų kolektyvai naudojasi NASA palydovų teikiamais duomenimis.
Didžioji dalis viso pasaulio ledo susikaupusi Grenlandiją ir Antarktidą dengiančiuose ledynuose. Tačiau Kanados ledynų salynas yra teritorijoje, kur vos kelių laipsnių temperatūros pokytis gali stipriai paspartinti tirpimo procesą. Be to, čia ne taip šalta kaip Antarktidoje ir Grenlandijoje.
