Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė: ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni  (0)

Ar sniegas gegužę – pasaulinio klimato atšilimo pranašas? Kaip dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė, tai – tikrai retas reiškinys. „Per maždaug 240 metų klimato stebėjimų Lietuvoje laikotarpį tokios gausios ir gerą pusdienį išsilaikiusios šlapdribos gegužės pradžioje nesame užfiksavę. Laukuvoje esanti mūsų stotis užfiksavo 5 centimetrų sniego dangą,“ - sakė ji.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Per 240 stebėjimo metų laikotarpį vidutinė daugiametė temperatūra šalyje pakilo daugiau nei puse laipsnio, teigia meteorologė V. Augulienė. – 2001–2010 metais oro temperatūra mūsų šalyje buvo 1,1 laipsnio aukštesnė už klimato normą. Ekstremalūs meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai tampa dažnesni, ir tai siejame su klimato kaitos procesais. Gal net labiau pastebimas ne šių ekstremalių reiškinių dažnėjimas, o jų intensyvumo augimas.“

„Kitaip sakant, jei iškrinta šlapdriba, tai ji labai gausi, jei užeina karščiai, saulė tiesiog svilina, – sakė meteorologė. – Pernai Varėną užklupo smarkus škvalas. Liepą ir rugpjūtį buvo net 47 dienos, kai Lietuvoje griaudėjo perkūnija. Stebėjimai rodo, kad perkūnija mūsų šalyje pasitaikydavo ne daugiau kaip 45 dienas per metus. Tai siejama su klimato atšilimu“.

Tačiau, kaip tvirtina V. Augulienė, klimato pokyčiai kažin ar smarkiai paveiktų Lietuvą. Kur kas grėsmingesni jie toms šalims, kur jau dabar labai karšta ar sausa.
„Lietuvos klimato atšilimas stipriai mūsų šalies nepaveiktų. Jei kiek atšils, nebus sunku prisitaikyti. Jokių katastrofų tai nesukeltų. Mums būtų lengviau nei tiems žmonėms, kurie jau dabar gyvena ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis – pavyzdžiui, kur yra dykumos ir labai karšta“, – sakė ji.

„Tirpstantys ledynai didelės grėsmės mums taip pat nekelia. Ištirpę vandenynų ledynai vandens lygio nepakelia, nes ledas užima tą pačią vietą. Žemyne, pavyzdžiui, Antarktidoje arba Grenlandijoje, tirpstantys ledynai vandens lygį vis tik kelia. Tai pavojingiausia saloms. Tirpstantys ledynai sukelia ir dažnesnes liūtis. Bet Lietuvai didelės žalos nebūtų. Netgi pesimistinio scenarijaus atveju, specialistų nuomone, pakilęs vanduo daugiau nei pusę metro mūsų pakrančių neapsemtų. Todėl kartais sakome, kad Lietuva yra Dievo užantyje“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)