Baltijos jūroje sulauksime kardžuvių ir ryklių (1)
Specialistai vis dar nesutaria, kaip klimato atšilimas paveiks Lietuvą, tačiau vienodai teigia, kad gamta keičiasi jau dabar.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, bene geriausiai ir greičiausiai prie pokyčių prisitaiko parazitai – tiek augalai, tiek mašalai, kurių gali daugėti, atsirasti naujų atmainų.
Taigi teigti, kad geriau ir taupiau gyventi šiltesniu oru, reikėtų atsargiai. Su šiltu oru perimtume ir visas tropikų negandas. Gali atskristi net maliariniai uodai. Šios ligos sukėlėjui mūsų klimato sąlygos, lyginant su ankstesniais metais, A. Galvonaitės teigimu, jau visai neblogos.
„Keisis ir žuvų, paukščių populiacijos. Tie, kuriems karšta tropikuose, plaukia į Šiaurę ieškoti geresnio maisto. Baltijos jūroje jau pasirodė delfinai, pirmieji silkiniai rykliai, paskui juos gali patraukti ir tikrieji rykliai. Taip pat pasirodė kardžuvės, tropinis vėžlys. Kažkada į Šiaurę ims plūsti ir žmonės, nes Pietuose trūks maisto ir vandens. Žmonių populiacija ten labai didelė, o gyvenamų teritorijų mažės, kadangi daugės sausringų plotų. Jau dabar Pasaulio meteorologų asociacija labai rimta šneka apie tai, kad prasidėjęs dykumėjimo procesas.
Tuo metu mes kol kas gyvename tikrame Dievo užantyje, tik labai daug dūsaujame. Kiekvienas didesnis blykstelėjimas danguje mums jau atrodo kaip pasaulio pabaiga. Šalta – blogai, karšta – blogai, lyja – blogai, nelyja – dar blogiau. Tokiais atvejais man labai norisi tuos dūsaujančius žmones nusiųsti ten, kur jie pamatytų, kokiomis klimato sąlygomis žmonės sugeba gyventi, puikiai prisitaiko ir nesiskundžia. Net ir dabar klimatas mus dar pakankamai lepina. Aišku, yra akivaizdūs pokyčiai ir šie procesai greitėja. Beje, Šiaurės pusrutulyje klimatas keičiasi greičiau nei Pietų – tai rodo, kad dėl pokyčių kalta žmogaus veikla, kadangi Šiaurės pusrutulis yra daug labiau apgyvendintas“, – teigė pašnekovė.
Anot A. Galvonaitės, klimato kaitą geriausiai parodo vidutinė metinė temperatūra. Pastaroji pas mus turi siekti 6,2 laipsnio, tačiau nuo 1996 m. praktiškai kasmet ji būna vis aukštesnė. Vieni metai gali būti šaltesni, kiti – šiltesni, bet metinė kreivė užtikrintai kyla į viršų. Pati didžiausia metinė temperatūra buvo 2008 m. Ji buvo aukštesnė už normą 2,1 laipsnio. Visais kitais metais mes vis dar neperžengiame optimistinio klimato kaitos scenarijaus, pagal kurį vidutinė metinė temperatūra neturėtų padidėti daugiau kaip 2 laipsniais. Perkopus šią ribą, planetai žadama liūdna ateitis.
„Nesvarbu, kad metų ar mėnesių temperatūros šokčioja, grafikas nemeluoja – jis rodo augimą. Mes, kaip ir visas Šiaurės pusrutulis, lipame į viršų, ir labai sparčiai. Visur nuo 1970 m. temperatūros kreivė su pagreičiu kyla į viršų. Jei norime išlikti, o ne išnykti kaip dinozaurai, turime ne tik kalbėti apie klimato kaitą, bet imtis veiksmų. Europos Parlamentui pateikta Žalioji knyga, kurioje kalbama jau apie tai, kaip reikėtų prisitaikyti prie klimato kaitos: naujų technologijų paieška – pradedant namų statyba, baigiant kelių tiesimu, nauji elektros energijos šaltiniai, taršos šaltinių mažinimas, augalų veisimas. Tačiau reikia ir patiems persiorientuoti – kad ne tik vartotume, bet galvotume, kaip viską racionaliai panaudoti“, – įsitikinusi klimatologė.
